Trečiadienį paskelbtoje nutartyje KT teigė, jog dabartinė Seimo rinkimų sistema savaime nesudaro prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų visuotinų, lygių, tiesioginių, slapto balsavimo ir kitų demokratinės visuomenės principų.
Anot KT, Seimo rinkimų įstatyme numatytas reguliavimas neatima piliečiams galimybėms išsikelti savęs kandidatais į Seimo narius.
Kalbėdamas apie politinėms partijoms suteiktas galimybes sudaryti sąrašus ir pretenduoti į 71 Seimo mandatą, KT pažymėjo, jog „politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo viešosios valdžios siekio, taigi ir nuo dalyvavimo atstovaujamosios valdžios institucijų, tai yra Seimo rinkimuose“.
Teismo nuomone, remiantis Konstitucija negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią politinėms partijoms ir jų kandidatams dalyvauti rinkimuose.
Tačiau, pasak KT, dabar Lietuvoje egzistuojanti mišri rinkimų sistema yra galima, jei užtikrinama galimybė dalyvauti ir piliečiams, neįrašytiems į politinių partijų kandidatų sąrašus ar ne jų keliamiems.
Klausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo atitikimo Konstitucijai kėlusios asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ narys Liudvikas Ragauskis teigė „kaip pilietis“ nesutinkąs su KT.
„Manęs sprendimas netenkina ir nestebina, nes aš laukiau tokio teismo sprendimo. Pagal teisėjų sudėtį aš ją priskirčiau jezuitinei mokyklai, kurie nustato valdžios viršenybę virš piliečių, todėl manęs nestebina“, – teismą kritikos negalėjo L.Ragauskis.
Anot jo, Lietuvoje dabar yra formuojama „partinė oligarchija“, o KT tokia nutartimi „realiai įkalė dar vieną vinį į pilietinės visuomenės karstą“.
Šią bylą KT nagrinėjo išimties tvarka, kad sprendimas būtų paskelbtas dar prieš spalio 12 dieną vyksiančius Seimo rinkimus.
Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis nagrinėjo asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ skundą, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti asociacijos pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje apygardoje.
Bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Anot teismo, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai, kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“.
„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys partijos nariais“, – skelbiama LVAT kreipimesi į KT.
Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo narių vietą). Tuo metu nesantys partijų nariais – tik vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).
LVAT nuomone, kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei partijai jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę“.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai prieš savivaldos rinkimus. Tuomet likus porai savaičių iki rinkimų KT pripažino, kad Vietos savivaldos rinkimų įstatymas, leidęs tik partijų kandidatų sąrašams dalyvauti rinkimuose, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tuo pačiu KT pareiškė, jog šie savivaldybių tarybų rinkimai turi vykti pagal seną tvarką, o 2011 metais nepartiniams kandidatams privalu sudaryti teisę balotiruotis.
