Pažymėjimuose rinkėjai pasigedo paprastos informacijos: kokiuose rinkimuose – prezidento ar Europos Parlamento – jie kviečiami balsuoti. Lapeliuose nurodytos tik rinkimų datos – gegužės 17-oji ir birželio 7-oji.
LŽ kalbintų parlamentarų įsitikinimu, pažymėjimuose nurodyti svarbiausią rinkimų tikslą yra būtina. 2004 metų prezidento rinkimų kampanijos dalyvis Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius mano, kad pažymėjime konkrečiai įvardijus, kokie rinkimai vyksta, padidėtų rinkėjų aktyvumas. „Tai būtų papildomas stimulas, nes balsuoti prezidento rinkimuose žmonės mėgsta. Atrodo, tarsi rinkimus organizuotume pirmą kartą. Toks blaškymasis visai išmuša iš pusiausvyros piliečius, neskatina jų eiti balsuoti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų dirbti atsakingiau“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Tautos prisikėlimo partijos atstovas Saulius Stoma teigė, jog nuorodos „Prezidento rinkimai“ ar „Europos Parlamento rinkimai“ rinkėjo pažymėjime privalo būti įrašytos. „Jeigu VRK rūpinasi tik savo patogumu, jau negerai, nes pirmiausia ji turėtų rūpintis rinkėjų patogumu“, – sakė S.Stoma. Jam taip pat apmaudu, kad jau per vėlu taisyti šią aplaidžią klaidą.
„Dalis piliečių gali netiksliai suprasti, į kokius rinkimus kviečiami. Gal seniūno?“ – atkreipė LŽ dėmesį ir Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas nesutiko, kad tai dar vienas komisijos aplaidumas, dėl kurio piliečiai nežino, kas čia bus renkamas. Esą nutylėjus rinkimų objektą paprasčiau organizuoti pačius rinkimus. „Kai pradėjome rengti pažymėjimus, dar buvo neaišku, ar bus skelbiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kita vertus, rinkėjo pažymėjimas atnešamas dviem dienoms, nes negalime žinoti, ar birželio 7-ąją vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Kad nekiltų interpretacijų, ant pažymėjimo nerašėme, į kokius rinkimus kviečiamas pilietis“, – dėstė VRK pirmininkas.
Pasak jo, esminė pažymėjimo funkcija – informuoti, kad pilietis konkrečią rinkimų dieną yra įrašytas į rinkėjų sąrašus. Z.Vaigauskas pritarė teiginiui, jog elementarios informacijos trūkumas kai kuriuos gyventojus gali klaidinti. „Tokių rinkėjų bus, kaip esama piliečių, kurie net nežino, kad apskritai vyksta rinkimų kampanija. Jei paklausinėtumėte per „Klausimėlį“, turbūt išgirstumėte atsakymų, kad renkamas Prancūzijos prezidentas, o gal Japonijos imperatorius“, – bandė juokauti VRK vadovas. Anot jo, komisija galutinį dokumentų turinį sutvarkė tik kruopščiai apsvarsčiusi alternatyvius variantus.
Ketvirtadienį LŽ rašė, kad rinkėjo pažymėjimų nesulaukė trečdalis milijono didesnių miestų gyventojų. Dėl to politikai įžvelgia VRK aplaidumą.