Kandidatai į prezidentus tikina, kad per artėjančią rinkimų kampaniją nesitaškys milijonais. Ją būsiant gerokai kuklesnę nei ankstesniais metais pabrėžia ir dauguma verslininkų, sunkmečiu negalinčių politikams žadėti reikšmingos finansinės paramos.
Politikai, verslininkai ir analitikai linkę manyti, kad prezidento rinkimų kampanija šįkart nežavės įspūdingais reginiais. Esą padangių neraižys sraigtasparniai, iš jų nekris saldainiai, nebus eitynių su fakelais, gatvėse nešoks jaunuoliai, raginantys balsuoti už kurį nors kandidatą. Ekonominė krizė ir verslininkų prisukti finansinės paramos kraneliai pretendentus į valstybės vadovo postą skatina ieškoti pigesnių būdų pelnyti rinkėjų simpatijas.
Suteiktų moralinę paramą
Politines partijas anksčiau finansiškai dažnai rėmusi viena didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių „Eika“ artėjant prezidento rinkimams nežada kandidatams atverti savo piniginės. Jos direktorius Robertas Dargis LŽ aiškino, kad dabar jam labiausiai rūpi išlikti rinkoje. „Dėl smunkančių būsto, nuomos kainų esame priversti keisti veiklos strategiją, nuolat derėtis su bankais. Tad klausimų, ar skirti finansinę paramą kandidatams į prezidentus, man tikrai nekyla“, – pabrėžė jis.
R.Dargio nuomone, daugumai įmonių sudėtingu metu realiausias būtų moralinis verslininkų palaikymas vieno iš pretendentų. „Asocijuotos verslo struktūros gali paremti kurio nors kandidato siūlomas reformas. Esame aklavietėje, todėl, išgirdę priimtinų siūlymų, kaip keisti dabartinę padėtį, būtinai pareikšime paramą“, – tikino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Neturi favoritų
Finansinės paramos kandidatams į prezidentus greičiausiai nesuteiks ir įmonė „Pieno žvaigždės“. Bendrovės valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus LŽ sakė, kad tam įtakos turi ir ekonominis sunkmetis, ir įmonės pozicija nedalyvauti politikoje.
Partijas paprastai dosniai kasmet paremianti viena didžiausių šalies įmonių „MG Baltic“ kandidatų į prezidentus atžvilgiu ketina laikytis neutraliai. „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis tikino, kad taip elgiamasi ne dėl ekonominės krizės. „Mūsų įmonė neturi favorito, todėl nė vieno kandidato nerems“, – aiškino jis.
Sunkmetis, žinoma, turės įtakos. Tačiau jei sutaps kandidatų ir mūsų įmonės politinės kryptys, požiūris į visuomeninį gyvenimą, neatmetame galimybės skirti pinigų. Sakė D.Vilkas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai dėl finansinės paramos kandidatams į prezidentus žada apsispręsti balandžio mėnesį. Pramonininkai pabrėžia, kad priimant vienokį ar kitokį sprendimą nemažai įtakos turės ir ekonominė krizė.
Paramos partijoms nešykštinti įmonė „YIT Kausta“ dar neapsisprendė, ar skirs pinigų kurio nors kandidato rinkimų kampanijai. Bendrovės generalinis direktorius Darius Vilkas LŽ tikino apie tai dar negalvojęs. „Sunkmetis, žinoma, turės įtakos. Tačiau jei sutaps kandidatų ir mūsų įmonės politinės kryptys, požiūris į visuomeninį gyvenimą, neatmetame galimybės skirti pinigų“, – sakė jis.
Nenori švaistyti
Dėl neabejotinai sumažėsiančios verslininkų finansinės paramos kandidatai į prezidentus žada verstis organizuodami nebrangias rinkimų kampanijas. Nepartinė kandidatė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad jos rinkimų kampanija bus kukli. „Sunkmečiu nėra ko švaistytis pinigais“, – sakė ji.
Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius taip pat norėtų išsiversti minimaliomis išlaidomis. Jis mano, kad organizuodamas rinkimų kampaniją pirmiausia remsis LSDP finansine parama, bet neatsisakys ir verslininkų ar privačių asmenų pagalbos. „Kiek surinksime pinigų, tiek ir užteks“, – LŽ tikino A.Butkevičius. „Liesesnis“ nei ankstesnių socialdemokratų kandidatų į prezidentus rinkimų kampanijos biudžetas jo negąsdina. Anot A.Butkevičiaus, tai leis daugiausia dėmesio skirti ne reklaminėms akcijoms, o kelionėms į provinciją ir susitikimams su žmonėmis.
Išleis milijoną
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis jau susitaikęs su tuo, kad šiai rinkimų kampanijai surinks mažiau pinigų nei prieš anksčiau vykusius rinkimus. „Tragedijos iš to nedarau, tiesiog reikės dirbti išradingiau“, – aiškino jis. V.Mazuronis ketina daugiau dėmesio skirti bendravimui su rinkėjais, diskusijoms su konkurentais. Informaciją apie save, savo rinkimų programą jis platins pigiau atsieinančiais komunikacijos kanalais, pavyzdžiui, internetu. „Pagrindinis mano rinkimų štabo tikslas – maksimaliai bendrauti su rinkėjais, išdėstyti jiems savo poziciją ir siekius“, – pabrėžė „tvarkietis“.
Kaip nepriklausoma kandidatė į prezidento rinkimus einanti Kazimiera Prunskienė taip pat nusiteikusi ne tokiai spalvingai agitacinei kampanijai. Jai politikė ketina išleisti perpus mažiau lėšų nei per ankstesnius rinkimus – apie 1 mln. litų. Artimiausiu metu kandidatė į prezidentus ketina parašyti apie 100 laiškų įvairiems verslininkams ir įmonėms, prašydama paremti jos rinkimų kampaniją.
Baigiamas formuoti K.Prunskienės rinkimų štabas daugiausia dėmesio ketina skirti bendravimui su rinkėjais, informacijai skleisti žiniasklaidoje. „Manau, kad rinkėjai apie kandidatus turėtų spręsti ne iš reklamos ar šou, bet iš jų diskusijų su oponentais, rinkimų programos“, – įsitikinusi ji.
Atitrūks nuo rėmėjų
Politologo Tomo Janeliūno nuomone, ši prezidento rinkimų kampanija turėtų gerokai skirtis nuo praėjusios. Daugiausia tam įtakos turės prieš metus įsigaliojusi nauja tvarka, smarkiai apribojusi politinės reklamos galimybes. „Anksčiau daugiau agitacijai skirtų pinigų surydavo reklama televizijoje. Sumažinus politikų galimybes reklamuotis, kandidatų į prezidentus poreikis pinigams greičiausiai bus gerokai mažesnis“, – įsitikinęs jis.
Dėl sunkmečio mažiau piniginių aukų surinkę prezidento posto sieksiantys politikai turės atsisakyti grandiozinės agitacijos. T.Janeliūnas mano, kad jie greičiausiai rinksis netradicinius reklamavimosi būdus, ieškos naujų komunikavimo su rinkėjais galimybių. „Sumažėjusios išlaidos agitacijai taip pat leis būti labiau nepriklausomiems nuo finansinių rėmėjų. Spekuliacijos dėl jų ir politikų santykių neretai tampa rimta problema“, – įsitikinęs jis.
