Šįkart reikalas itin rimtas. Rinkimai juk, šiaip ar taip, yra nuomonės reiškimas, o pagal naują lietuvišką tvarką – jei ką nors sakai, būk malonus, turėk argumentų.
Taip lengvai, kaip anksčiau, piliečiai neišsisuks. Ateis balsuoti ir vietoj biuletenio gaus visą sąsiuvinį. Išsirinkę savo favoritą vienmandatėje apygardoje turės argumentuotai pagrįsti, kodėl pažymėjo šitą, o ne tą. Juk rinkimai – ne vaikų darželio žaidimai. Patinka nepatinka – tai ne argumentai. Reikia mokėti apginti savo nuomonę, kaip normalioj pilietinėj visuomenėj.
Nuspręsta, jog bus sąžininga, jei argumentų skaičius priklausys nuo toje apygardoje besivaržančių kandidatų skaičiaus. Kur į Seimą taikosi šeši, ten užteks sukurpti šešis teiginius, kur šešiolika – ten šešiolika. Taip pat balsuotojai privalės pagrįsti savo pasirinkimą daugiamandatėje apygardoje. Žinoma, reikės raštu nurodyti, kodėl skyrė reitingų balus būtent tiems penkiems sąrašo kandidatams ir kodėl neskyrė likusioms politikų dešimtims. Na, ir paskutinis darbelis – apginti savo nuomonę referendume dėl atominės elektrinės darbo.
Kad rinkėjai galėtų geriau susikaupti, ketinama rakinti balsavimo kabinas ir neišleisti rinkėjų tol, kol visko nesurašys. Taip pat akivaizdu, kad reikės išpjauti platesnes skyles urnose, kad į jas tilptų naujieji balsavimo sąsiuviniai.
Pasibaigus balsavimo laikui susirinks sociologai, teisėjai, valstybinio lietuvių egzamino vertintojai ir žmonės iš Sąžiningųjų klubo. Jie skaitys ir vertins, kurie rinkėjai pateikė argumentuotas nuomones, o kurie tik papilstė iš tuščio į kiaurą. Bus įskaityti tik argumentais pagrįsti rinkėjų balsai.
Skaičiuojama, kad dėl naujosios, demokratiškesnės sistemos teks ilginti balsavimo ir balsų skaičiavimo laiką. Be to, greičiausiai reikės sumažinti kvotą, numatančią, kiek rinkėjų privalo dalyvauti, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais.
