– Hm…Ne, sakyčiau rinkimus laimėjom mes. Vos prieš kelis mėnesius susikūrėm, per daug nesireklamavom, tik pavažinėjom po Lietuvą, paskaldėm juokų ir štai, žiūrėkit. Žmonės mumis patikėjo. Surinkom beveik tiek pat, kiek ir pirma vieta! Ir visi dabar mūsų nori…Nors…mes pripratę.
– Akivaizdu, kad laimėjom mes! Jau gal metus akivaizdu! Ką, neprisimenat? Pasakėm ir šventa. Teisinga ir tvarkinga. Žmonės nori savo prezidento, Konstituciją keisti reikia. Ar dar trūksta argumentų?
– Baikit čia tas savo bereikšmes kalbas. Aišku, kad rinkimus laimėjom mes. Mes, kitaip nei kitos partijos, tuščių pareiškimų nedalinam. Sakom, kad laimėjom, vadinasi, laimėjom. Pažiūrėkit, jau turim nugalėjusių vienmandatėse. Be to, galim susitarti su visais. O kadangi laimėjom mes, tai ir vyriausybę sudarinėsim mes. Jūs galėsit prisijungti. Duosime, tarkim…na gerai, Kultūros ministeriją pavaldyt. Ką? Netinka? Kad ir taip per tvirtas derybines pozicijas leidžiam užimti! Tamstos norit valstybės stabilumą sugriauti?
– Nia nia! Nū baikit, rinkymus laimėjom mes! Norit, aš jūms apie tai padainosiu? Gytara pagrosiu ar garmoške…Ir koks aš patenkyntas, kad davėm progą jaunymui. Nū ir kitas jaunymas šytuo patikėja. Koks aš dabar jaučiosiu jaunas! Kupinas jėgų, kaip tykras premjėras. Duokit man valdyti…O tai vėl dingsiu!
– Šiaip tai rinkimus laimėjom mes…Prieš savo pusbrolius laimėjom, dar ir pamokėm patį karščiausią iš jų. Be to, regime aiškią koaliciją, kuri būtų pati efektyviausia ir geriausia. Su mumis, žinoma…
– Ačiū rinkėjams, tikrai. Ačiū, kad patikėjo. Jau buvom beprarandą viltį, bet…Mes laimėjom! Na, bent jau prieš tuos, kurie nelaimėjo.
– O mes…O aš…O aš pati esu partija ir aš dar galiu laimėti antrame ture!
– Mes tai…na, buvom nusipelnę geriau…Bet būkim realistais. Padėtis ne beviltiška, yra tik darb…tai yra, viltį praradę žmonės…Ech, ką jau čia. Rinkėjai privertė mus eiti dirbti…
