– Daktare daktare, man, matyt, jau paskutinioji... Nesulauksiu, kol pakils pensijos iki pusantro tūkstančio... Nors gal ir mano vaikai nesulauks...
– Pacientas, nusiraminkit, atsipalaiduokit. Tikrai sulauksit, kol šildymas ir elektra pabrangs. Pasakokit, kas į polikliniką atvedė? Tik nesakykit, jog atėjot tik dėl to, kad teisme jokių rezonansinių bylų nesvarsto.
– Ne ne, daktare, rimtą bėdą turiu…Vaje kaip galva svaigsta… Aa-aš prisėsiu, gerai?
– Sėskit, pacientas, juk ne į Lukiškes, che che. Sesut, stumtelkit tą kėdę, kurios lūžusią koją vakar tvarsčiais suremontavom. Taip taip, gerai, kad apygardoj balotiruojasi fabriko direktorius, tai nors tvarsčių turim pakankamai…Tai kas kamuoja, gerbiamas pacientas?
– Oi, daktare, buvau aną dieną filme…
– Tai kas, ausys nuo garso apkurto? Popkornais apsinuodijot? Kas?
– Ne, daktare, blogiau…
– Pacientas, visos dienos mes neturim. Tuoj kabinetas užsidaro, man reiks į privačią kliniką lėkt. Aš, che, žinot, kaip verslininkas politikoj – Seime dirbu, versle užsidirbu, che che. Tai koks reikalas?
– Atleiskit, daktare, labai negera man… Širdis spurda, kvėpuot sunku…Ach, atsisėdus lengviau…Daktare, juk buvo filmas apie prezidentą. Nemokamai! Tai ir nuėjau…
– Tai kur čia problema? Aš kasdien per radiją rinkimų debatų klausau. Amžinos komedijos. O juokas – sveikata!
– Bet daktare, man, kaip ten ta…liga…
– Nu nu?
– Na, žiūriu žiūriu aš tą filmą…Toks įdomus…Ir tas mūsų prezidentas. Vaje, koks sąžiningas, taurus, kaip jį tie visi pašlemėkai uja…
– Tęskit, pacientas...
– Po filmo pats mūsų prezidentas prieina, ranką spaudžia…
– Nu vieni džiaugsmai, pacientas!
– Bet va, grįžtu namo, ir girdžiu per radiją: prezidentas sako, kad filmas ne apie jį! Negaliu savo ausim patikėt… Ir per televizorių tas pats…Vieną dieną, antrą…Visai jau man paskutinioji…Galvoju, gal prisisapnavo, gal nebuvau jokiam aš kine? Irgi mat: nemokamai tokį gerą filmą rodyt! Gal tikrai sapnavau…
– Aaa, pacientas, žinau šitą ligą! Koks ketvirtadalis Lietuvos serga! Imu manyt, kad nepagydomai… Bet jūsų atvejis – su komplikacijom: jūs pradėjot abejot. Tai teikia vilčių…
