Be to, šiaip jau jaučiuos prastai, tik nežinau, ar dėl to, kad išgėriau, ar kad pagavo. Kai viskas aprims, reikės perversti užrašus ir didžiųjų filosofų raštus. Pasidomėsiu, kaip jie žiūri į šią kaltės dilemą.
Kita vertus, tą vakarą persekiojo mane nesėkmės ir atsitiktinumai. Aš šiaip labiau pripratęs lėktuvais į komandiruotes skraidyti, o ne automobilį per Lietuvą vairuoti. Be to, dažniausiai geriu šampaną rezoliucijų ir susitarimų pasirašymų proga ir savo dozę žinau. O šįkart patiekė kažkokio neprognozuojamo vyno…
Galų gale, ne pirmas aš! Vien šitam Seime kiek išgėrusių pagauta! Prietarechovas, pavyzdžiui, aiškino, jog sėdo neblaivus perstatyti mašiną, nes buvo palikęs ją ten, kur palikti – blogas ženklas. Ir vairavo taip lėtai, kad net pareigūnams įtarimas kilo. Aš nors viską tvarkingai: iš Šiaulių – į Vilnių.
Įpylionį gi irgi buvo sulaikę. Tačiau anas, kai atsiprašė už savo „vyrišką nelaimę”, tai jam bausmę nuo teisių atėmimo dvidešimčiai mėnesių sumažino iki dviejų mėnesių. Gal reiks ir man kaip nors gudriai atsiprašyt…
O gal reikėjo bėgti iš įvykio vietos kaip Butelaitis? Bet kad, laimei, nebuvo jokio įvykio...Be to, ir šiaip aš nesišlaistau po Seimą kaip Butelaitis ir kažkokių ten vaistų nevartoju. O gal reikėjo daryti kaip Darpovienatienė? Kai ją išgėrusią sustabdė, pamenu, sakė, kad niekur nedirba…
Beje, jie visi, išskyrus Darpovienaitienę, arba jau būdavo socialdemokratais, arba po to, kai juos pričiupdavo, tokiais tapdavo. Norėjau, kad mano partija socdemus ir čia pasivytų. Aš daug galiu dėl partijos. Netgi susitepęs vis tiek kandidatuoti vienmandatėje, kad tik partija neliktų be pretendento.
Hm, vis dėlto man gėda. Reikia trauktis iš rinkimų sąrašo. Kita vertus, mano partijos bičiulis Priputeikis pernai gi irgi įkliuvo. Keikė pareigūnus, kameroj blaškėsi. Po to savivaldybių rinkimų sąraše buvo į ketvirtą kandidatų dešimtuką nuleistas…Bet žmonės jo nepamiršo ir per balsavimą vėl iškėlė į antrą vietą. Gal ir man pavyks pakartot?
