Dar nesame minėję Reformavičiaus. Tai žmogus, dėl kurio pradėtų darbų nemiega nei jauni, nei seni – nei būsimi ar pradedantys studentai, nei garbingoji universitetų profesūra. Mat švietimo ir mokslo ministras ėmėsi iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą. Deja, jis jau patyrė, kad visi nori permainų, bet tegul jas pirmiau išbando artimas mano, o ne aš.
Sveikatos apsaugos ministras Nuplėšikas dar neseniai turėjo kitą pavardę. Tačiau ponas persivardino, kai užsiminė apie keletą papildomų rinkliavų poliklinikose ir ligoninėse, nors tautiečiai ir taip sveikatos sistemai po gerą litro savo prakaito kas mėnesį perleidžia.
Vidaus reikalams atsidėjo toks Veikaitis. Ministras, regis, labai įtemptai veikia – juk reikalų viduje tikrai daug. Tačiau ką jau nuveikė pasakyti sunku – gal todėl, kad iš išorės sunku pamatyti, kas ten tame viduje darosi? Užtat vienas faktas akivaizdus – Veikaitis garantuotai neturi seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo, mat jį kadaise suplėšė lenkai.
Aplinkos ministras Neburkšauskas geras jau vien tuo, kad jis buvo paskirtas vietoj to, kuris būtų buvęs negeras. Ponas jau spėjo pagarsėti kaip didis gamtos mylėtojas, mat nuvyko į Keniją, bet ten nei į safarį vyko, nei į ką nors šaudė. Tiesa, pasiteisinimas, kaip be penkių minučių žaliajam, gana skystas – nevažiavo pasidairyti laukinių gyvūnų, nes neva turėjo daug darbo.
Žemės ūkio ministerijos gaspadorius Ūkininkavičius kol kas lieka Vilniuje ir į Kauną nesikrausto. Viena priežastis ypatingai rimta – juk Vilniuje Kaziuko mugės daug linksmesnės ir įspūdingesnės! Šiaip jau gaspadorius ūkininkus nuoširdžiai palaiko. O jeigu dar ir išlaikytų...
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Gimdys tikrai pajėgus vyras. Jis pasiryžęs pasiekti, kad iki 2050 metų Lietuva turėtų 4 milijonus gyventojų. Tikrai...labai...vyriška. O pradžiai pakaks sutvarkyti „Sodros“ biudžetą taip, kad tautiečiams liktų bent menkas šansas sulaukti pensinio amžiaus.
Sėkmės visiems, balandėliai!