D.Kreivys sakė, kad naujajai valdžiai konservatorių Vyriausybė palieka suvaldytą biudžetą, kylantį eksportą, žymiai inovatyvesnę ekonomiką su daugybe naujų investicijų.
„Bendrame Europos kontekste mes tikrai atrodome labai neblogai“, – sakė D.Kreivys.
Savo ruožtu G.Kirkilas teigė, kad dabartinė valdžia palieka didžiulę bedarbystę, kurią pristabdė emigracija, taip pat stebėtinai kylančią infliaciją.
„Didžiausia problema yra valstybės skola“, – išskyrė G.Kirkilas.
G.Kirkilas pripažino, kad Lietuvos ekonomika tampa inovatyvesnė, tačiau jo akimis, trūksta valstybės įsikišimo kuriant naujas darbo vietas.
„Išaugęs konkurencingumas privertė įmones mažinti darbuotojų kiekį“, – sakė jis.
Atsakydamas D.Kreivys sako, kad nedarbo lygis Lietuvoje nebėra toks didelis, kaip krizės įkarštyje (dabar siekia kiek daugiau nei 13 proc.), ypač lyginant su kitomis šalimis. Be to, šiuo metu jis mažėja.
D.Kreivys atkreipė dėmesį, kad valstybės skolą Vyriausybė turėjo didinti, nes Lietuva neturėjo sukaupusi jokios „pagalvės“, kaip Estija.
Tačiau G.Kirkilas pažymėjo, kad santaupų sukaupti Lietuvai nebuvo įmanoma, nes ji turėjo vykdyti įsipareigojimus dėl indėlių grąžinimo.
„Estai neturėjo tokio įstatymo kaip indėlių grąžinimas. Didelę dalį privatizacijos pinigų turėjome grąžinti, nes taip nutarė dar konservatoriai, buvę valdžioje. Be to, mes buvome mažumos Vyriausybė, kuriai liberalai ir konservatoriai siūlė didinti mokytojų, gydytojų algas. Kaip mažumos Vyriausybė negalėjo atsisakyti. Už tai turime visi prisiimti kaltę“, – sakė jis.
G.Kirkilas pripažino, kad galbūt būtų buvę teisinga jam, kaip premjerui tuomet atsistatydinti ir nesutikti su išlaidų didinimu.
„Gal reikėjo ir atsistatydinti, bet atsistatydinti prieš rinkimus būtų reiškę bėgimą nuo atsakomybės. Tai būtų kiekvienam politikui iššūkis“, – teigė G.Kirkilas.
D.Kreivys sakė, kad tuo metu aiškumo dėl finansinės situacijos nebuvo.
„Opozicija tikrai neragino didinti pensijų ir kitų išmokų, o dėl motinystės išmokų, deja, tenka sutikti“, – kalbėjo jis.
„Ką reiškia neragino? Kas savaitę vyko streikai dėl mokytojų ir pensijų didinimo? Ar mes patys prieš save streikus organizavome?“ – pyktelėjo G,Kirkilas.
Be to, G.Kirkilas teigė, kad baimę dėl finansinio kracho sukėlė didieji komerciniai bankai, nes jiems reikėjo, kad Vyriausybės daugiau skolintųsi.
Apie Darbo partiją
Atsakydami į skaitytojus klausimą apie galimybes naują valdančiąją koaliciją formuoti su Darbo partija, abu politikai buvo gana skeptiški.
G.Kirkilas sakė, kad derybos dėl naujos valdžios po šių rinkimų truks labai ilgai ir koalicijos dėlionės bus ypatingai įdomios.
„Jei Darbo partija turi pasitikėjimą, tai ji gali būti valdančiojoje koalicijoje. Bet nebūtinai. Manau, kad vargu, ar pats lyderis Darbo partijos bus Vyriausybėje, vargu, ar jis bus ir Seimo nariu“, – pažymėjo G.Kirkilas.
Jis pažymėjo, kad dirbdami koalicijoje su Darbo partija socialdemokratai turėjo dviprasmės patirties: vieni DP ministrai buvo labai geri, kiti kėlė problemų.
Konservatorius D.Kreivys ypatingai neigiamai įvertino Darbo partijos dabar vykdomą agitaciją, kai rinkėjams žadami praktiškai neįgyvendinami dalykai.
„Po tokių kampanijų ateina nusivylimas. Apgaudinėti žmones yra negražu. Manau, kad tai jaučia ir rinkėjas, ypač racionalus, mąstantis rinkėjas“, – teigė jis.
Pasak D.Kreivio, konservatoriai sudarydami koaliciją atsižvelgtų į savo rinkėjų nuomonę apie Darbo partiją.
Apie VAE
Tiek konservatorius, tiek socialdemokratas sutiko, kad Lietuva turi pakankamai specialistų, kurie galėtų dirbti naujoje statomoje atominėje elektrinėje. D.Kreivys teigė, kad ji pajėgi tai daryti ir finansiškai. Tuo tarpu G.Kirkilas mano, kad kol kas Estijos ir Latvijos dvejonės dėl dalyvavimo statybose kelia nerimo.
„Jei trys šalys – tikrai pajėgtų“, – teigė G.Kirkilas kartu išreikšdamas abejonę, ar kaimynai tikrai dalyvaus statybose.
Jis priminė ir tai, kad „LEO LT“ projekte visos kaimyninės šalys (ir Lenkija, kuri dabar pasitraukė) buvo tvirtai apsisprendusios dalyvauti. Taip pat – kad „LEO LT“ projekte buvo planuojama statyti du, o ne vieną, kaip dabartiniame projekte, reaktorių.
„Lenkijos praradimas yra labai svarbus faktorius“, – teigė jis.
Pasak jo, blogai, kad Lietuvoje nėra bendro partijų sutarimo dėl atominės elektrinės projekto, todėl kiekviena Vyriausybė gali kurti vis naujus projektus kas ketverius metus.
„Jeigu kiekviena Vyriausybė keis projektą, tai mes nieko nespėsime. Per tą laiko, kol griautas „Leo", Baltarusijoje ir Kaliningrade atsirado elektrinės“, – teigė G.Kirkilas.
Ar į valdžią sugrįžę socialdemokratai iš naujo kurtų naują AE statybų projektą, G.Kirkilas neatsakė.
D.Kreivys pažymėjo, kad iki šiol nėra tikras, ar „Leo LT“ išvis norėjo statyti elektrinę, ar tik paprekiauti elektra tarp Rytų ir Vakarų. Taip pat jis priminė, kad privatininkams į rankas „Leo LT“ norėtas atiduoti neskaidriai.
Pasak D.Kreivio, Lenkija dar nėra pasakiusi griežto „ne“ dalyvavimui statybose ir gali persigalvoti.
Pasak jo, Lenkija gali atsižvelgti ir į Lietuvoje vyksiančio referendumo rezultatus.
D.Kreivys apie savo įmones
Atsakydamas į skaitytojų kalusimus, susijusius su jį iš ūkio ministro posto išvertusiu "Moki-veži" akcijų skandalu, Dainius Kreivys sakė, kad atsistatydinti buvo priverstas žiūrint tik procedūrų, o ne moralės.
„Aš galiu pasakyti, kad realiai mano parašas nieko nesprendė. Buvo grynai techninis parašas, kad savivaldybės nepratemptų viešųjų pirkimų. Būtų į rinką nepatekę tie pinigai, jei nebūčiau to padaręs. Aišku, ant to techninio parašo aš ir suklupau. Jei būčiau domėjęsis, ką tos įmonės daro, tai galėjau duoti pasirašyti viceministrui“,
D.Kreivys dabar vėl yra atsiėmęs akcijas iš savo mamos ir po rinkimų neketina jų vėl perleisti mamai.
Atsakydamas skaitytojai į klausimą, kaip pernai sugebėjo išgyventi iš 43 tūkst. litų metinių pajamų D.Kreivys sakė gyvenęs iš santaupų ir pusę metų nedirbęs.
„Šiemet gavau ir tantjemų ir šiek tiek dividendų. Tai bus daugiau nei 100 tūkst. litų“, – pripažino buvęs ministras.
Apie B.Vėsaitės susitikimus
Skaitytojo paklaustas, kokie santykiai sieja socialdemokratų šešėlinės Vyriausybės energetikos ministrę, Seimo narę Birutę Vėsaitę su Rusijos ambasadoriumi Vladimiru Čchihvadze, kad jiedu nuolat susitinka pietų, G.Kirkilas sakė nematąs nieko blogo, jei Seimo nariai bendrauja su ambasadoriais.
„Seimo nariams susitikinėti su užsienio ambasadoriais nėra jokia nuodėmė", – teigė jis.
Debatai baigėsi.
Įvertinkite politikų pasisakymus apklausoje!
