Paklausti, ar įsivaizduoja po rinkimų darbą koalicijoje, partijų lyderiai ateitį piešė kiek skirtingai.
V.Uspaskichas teigė, kad su konservatoriais dirbtų, jei pavyktų suderinti rinkimų programas.
Tuo tarpu J.Razma atsakė, kad tokią tikimybę vertintų kaip labai mažai tikėtiną.
„Tokią tikimybę aš vertinčiau kaip labai mažai tikėtiną, nebent būtų kokie ypatingi koalicijos variantai, sakykim, kuriama labai plati koalicija, kur visos daugiausia vietų laimėjusios partijos sutartų dirbti kartu. O šiaip tarp kitų partijų, manau, mes rastume daug artimesnių. Ypač po pastarojo laikotarpio Darbo partijos pasisakymų, kad jie nereikalaus okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos, kas privalu pagal referendumo rezultatus. Taip pat dėl to, kad apskritai kyla klausimas, kaip Darbo partijos lyderis prisieks Lietuvai, kai vienu metu buvo pabėgęs į Rusiją ir iš ten keiksnojo Lietuvą skųsdamasis žmogaus teisių pažeidimais. Yra daug klausimų, kurie daro sudėtingą mūsų buvimą koalicijoje“, – kalbėjo J.Razma.
V.Uspaskichas pripažino prašęs politinio prieglobsčio Rusijoje, nes tuo metu jam „buvo didžiulis pavojus“.
„Tikrai prašiau politinio prieglobsčio, nes buvo didžiulis pavojus. Važiavo iš Lietuvos valdininkai, susitarę su Rusijos policininkais, ir bandė mane grobti naktį. Man reikėjo gelbėtis nuo to dalyko, bet nepasinaudojau jokiu prieglobsčiu“, – sakė jis.
V.Uspaskichas teigė besitikintis, kad po rinkimų Darbo partija turės bent triskart daugiau atstovų Seime nei turi dabar. Tuo tarpu J.Razma teigė nenustebsiantis, jei po rinkimų konservatoriai „turės praradimų“, bet tebeturės 35 parlamentarus.
V.Uspaskichas žavisi A.Kubiliumi
Darbo partijos lyderis teigė, kad konservatorių valdymas buvo iracionalus ir neatnešė naudos valstybei, tačiau dabartiniu premjeru Andriumi Kubiliumi jis teigė besižavintis.
„Tiesiog galiu ne pagirti, ne pasveikinti, bet tiesiog žaviuosi A.Kubiliumi, kad jis nusispjauna į reitingus ir vykdo tą ekonominę politiką taip, kaip supranta. Jis ne piktybiškai kenkia valstybei, bet taip supranta, ką reikia daryti. Pagarba jam šioje vietoje“, – kalbėjo V.Uspaskichas.
Tiesa, V.Uspaskicho nuomone, ekonominių sugebėjimų ar patarėjų premjerui trūksta.
„Aš manau, kad iš tų pretenduojančių aš būčiau geriausias premjeras, bet nuspręs tauta“, – sakė jis.
Jis pažadėjo, kad, jei taps premjeru, Lietuvos ekonomika per metus nepajudės iš vietos, V.Uspaskichas atsisakytų Seimo nario mandato ir Darbo partijos pirmininko pareigų.
J.Razma savo ruožtu teigė, kad vadovauti Kėdainių konservų fabrikui nėra tas pats, kas Vyriausybei.
V.Uspaskichas teigė, kad Darbo partija, atėjusi valdyti Lietuvos, norėtų sukurti verslui tokias sąlygas, kad darbą turėtų visi, kurie nori dirbti, o ne valkatauti. Jis tikino, kad per dvejus metus įmanoma sukurti 200 tūkst. darbo vietų ir nedarbo procentą sumažinti 10 proc.
J.Razma teigė, kad nulinio nedarbo procento pažadėti niekas negali, tačiau, jo teigimu, galima tik stebėtis, kad Europos Sąjungos lyderiai matydami šalia V.Uspaskichą, kuris esą žino, kaip per porą metų panaikinti nedarbą, nepasinaudoja jo patarimais.
Be to, J.Razma patikino, kad net atėjus naujai ekonominės krizės bangai, Lietuva jai būtų jau kur kas geriau pasirengusi, nes dabar ekonomikos augimas yra tikras.
„Tokių skausmingų taupymo priemonių nebeprireiktų“, – užtikrino J.Razma.
Pasak J.Razmos, po ketverių metų, veikiant suskystintų dujų terminalui, remiant valstybei ir intensyviau naudojant biokurą, turėtų pigti šiluma.
Tuo tarpu V.Uspaskichas tvirtino, kad suskystintų dujų terminalas dujas atpigintų daugiausia 10–15 proc., nes „Gazprom“ tiekiamas dujas vis vien teks pirkti, o per terminalą bus gaunama ne daugiau 1mlrd. kubinių metrų dujų.
Sumažinti nedarbą, anot Darbo partijos pirmininko, įmanoma net ir pakėlus minimalią mėnesio algą (MMA).
„Pakėlus MMA mes laimėsime daugiau per žmonių orumą, mažiau emigruos žmonių, bus didesnė atskirtis nuo pašalpos, o versle atsiras sąžininga konkurencija vidaus rinkoje“, – tikino V.Uspaskichas.
Savo ruožtu J.Razma pažymėjo, kad kelti algas V.Uspaskichas galėtų pradėti nuo savo įmonių.
„Patikėčiau V.Uspaskichu, jei jis tai darytų savo įmonėse. Deja, tarp jo įmonių yra tokių, kuriose vidutinis atlyginimas nesiekia net 800 litų“, – teigė konservatorius.
Darbo partijos byla sukiršino
Kalbėdami apie Darbo partijos bylą abu debatų dalyviai gerokai susikibo.
V.Uspaskichas, paklaustas, kaip įsivaizduoja Darbo partijos ateitį, jei ji bus pripažinta vykdžiusi finansines machinacijas, pareiškė, kad Darbo partijos byla yra susijusi tik su buhalterine klaida.
„Niekas Europoje nėra uždaręs partijos dėl buhalterinės klaidos“, – pažymėjo jis.
Tačiau J.Razma teigė, kad ypatingai svarbu yra tai, jog Darbo partijos bylos istorijoje iki šiol nėra paaiškėję, iš kur ši partija gavo tuos nedeklaruotus 25 mln. litų, kurie minimi figūravę juodojoje partijos buhalterijoje.
„Pasibaigs rinkimai, ar tas sponsorius neateis ir nepareikalaus, kad už tuos 25 mln. litų reikia šį tą ir padaryti? R.Pakso ir J.Borisovo istorijoje užteko vieno milijono, kad tokios problemos kiltų“, – priminė J.Razma.
Darbo partijos pirmininką tokios kalbos papiktino.
„Eina kalba apie pirmą kadenciją. Dabar jau bus trečia. Apie ką jūs kalbate? Kitas dalykas – nebuvo tų pinigų ir niekas to nenustatė: nei teismas, nei prokuratūra. Niekas neatėjo, niekas neišėjo“, – aiškino jis.
Be to, jis teigė, kad Darbo partijos bylos nagrinėjimas valstybei kainavo labai daug, nes posėdžiai šioje byloje vyksta kur kas dažniau nei kitose bylose.
Tuomet J.Razma kolegos paklausė, kodėl jis pats nesumažino bylos išlaidų atsisakydamas europarlamentaro mandato.
V.Uspaskichas įpyko. „Labai geras jūsų pasisakymas. Tai kam jūs Matuzą kišat į Seimą?“ – rėžė V.Uspaskichas.
J.Razma pareiškė, kad konservatoriai niekada neprieštaravo V.Matuzo neliečiamybės naikinimui. Pasak jo, leisti jam dalyvauti rinkimuose ir pasiaiškinti prieš rinkėjus buvo partijos valia.
TS-LKD frakcijos seniūnas pabrėžė, kad partija greičiausiai būtų pasirinkusi remti Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus kandidatūrą vienmandatėje Vakarinėje rinkimų apygardoje, jei jis būtų kėlęs savo kandidatūrą laiku.
„Ta situacija mums patiems yra sudėtinga“, – pripažino J.Razma.
Pasak jo, išsikėlusį savarankiškai savo partietį būtų baudusi bet kuri partija, nes jei tai būtų leidžiama, partijoje įsivyrautų chaosas.
Paklaustas, kodėl nesimoko lietuvių kalbos, V.Uspaskichas teigė, kad jam svarbiau yra vaikų ateitis ir puikios jų lietuvių kalbos žinios. Tuo tarpu pats politikas teigė gramatikai nesąs gabus.
„Aš galiu eilėraščiais kalbėti apie ekonomiką, skaičius, bet humanitariniai dalykai man yra sudėtingi“, – kalbėjo jis.
Konferencija baigėsi.
Netrukus publikuosime jos fragmentų vaizdo įrašus.
