Iš didžiosios politikos besitraukiančio socialdemokrato Česlovo Juršėno raginimai pagaliau rimtai susimąstyti apie vaivorykštės koaliciją sulaukė atgarsio konservatorių stovykloje, rašo „Lietuvos rytas“.
Pats dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ne tik neatmetė tokios idėjos, bet netgi ją parėmė. Tiesa, itin atsargiai ir aptakiai. Tačiau abiejų partijų lyderiai vaivorykštės, atrodo, neįsivaizduoja.
Nenori Darbo partijos partnerystės
Rinkimuose nebedalyvausiantis kairiųjų veteranas Č. Juršėnas neslėpė, jog jį labiausiai gąsdina perspektyva, kad jo partija po rinkimų dėl valdžios gali susidėti su Darbo partija ir „tvarkiečiais”.
Politikos užkulisiuose iš karto pasigirdo kalbų, kad Č. Juršėnas iš rinkimų gali trauktis būtent dėl to. Be to, jis esą itin aktyviai įtikinėjo prezidentę Dalią Grybauskaitę, pas kurią dažnai lankosi, paremti būtent tokią koaliciją.
Apie tai, kad kairiesiems ir dešiniesiems reikėtų jau dabar pradėti galvoti apie tai, ar jie gali susitarti dėl bendro darbo po rinkimų, Č. Juršėnas kalbėjo ir sekmadienį „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7”.
„Jeigu mes, kaip šachmatininkai, nenagrinėsime įvairių variantų, bus blogiausias. Tai gali būti ir kitų partijų koalicija”, – sakė Č. Juršėnas, leisdamas suprasti, kad už borto gali likti ne tik dešinieji, bet ir kairieji.
V.Landsbergis kalba aptakiai
„Pirmiausia norėčiau atiduoti pirmenybę koalicijai su savo protu. Jeigu partijoje yra tokios koalicijos galimybė, tai yra galimybė koalicijos ir su kitos partijos konsoliduotu protu”, – svarstė V.Landsbergis.
Europarlamentaras taip pat itin kritiškai kalbėjo apie Darbo partiją, primindamas įvairias jos lyderio Viktoro Uspaskicho „aferas”.
Tiek V.Landsbergis, tiek Č.Juršėnas ypač pabrėžė, kad dešinieji ir kairieji turėtų pirmiausia susitarti dėl bendrų darbų sąrašo, o tik po to – dėl postų.
„Turėtų būti labai aiškiai juodu ant balto parašyta, ką darome, kai darome, ko negalime padaryti. Tai turėtų būti geležinis dokumentas”, – sakė socialdemokratų atstovas.
Č. Juršėnas priminė, kad kairieji su dešiniaisiais buvo kartu svarbiausiu šaliai momentu – esą Sąjūdis rėmė savarankiška tapusią Lietuvos komunistų partiją.
Tiesa, abu pašnekovai pripažino, kad realių šansų sudaryti tokią koaliciją yra niekingai mažai.
„Nežinau, ar mano partija po rinkimų bus kokių nors koalicijų iniciatorė. Socialdemokratų reikalas, ar jie kvies konservatorius, ar nugalės kokie nors revanšistiniai interesai”, – pareiškė V. Landsbergis.
Č. Juršėnas sutiko, kad abiejose partijose greičiausiai vyraus neišraunamas nepasitikėjimas vienų kitais: „Jūsiškiai mūsų nelabai mėgsta, mūsiškiai – jūsų.”
