TS-LKD Vilniaus sueigos sąskrydyje partijos lyderis Andrius Kubilius ir Irena Degutienė diskutavo apie tai, ko trūksta Lietuvos visuomenei. I.Degutienės teigimu, Lietuvoje vis dar daug posovietinių kalinių, kurie nežino, kaip gyventi laisvėje ir todėl blaškosi tarp partijų, nuolatos ieškodami gelbėtojų.
„Kyla aliuzija į tai, kaip žmogų pasodina 25 metams į kalėjimą. Valgyt atneša, jam pasakyta, kada reikia gultis, ką daryti. Kai jis išeina į laisvę, jis nežino, ką daryti. Gyvenom taip pat savo okupuotoje Lietuvoje 50 metų“, – kalbėjo Irena Degutienė.
Tautiečių pasimetimą esą rodo jau tai, kad dešiniosios jėgos per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą valdė vos 8 metus. Vos tik atgavus nepriklausomybę, jau 1992 metais, į valdžią, Seimo pirmininkės žodžiais tariant, atėjo komunistai.
„Ta pati panelė, tik kita suknelė“, – sakė I.Degutienė.
Politikoje nuolatos atsiranda gelbėtojų. Tik, Seimo pirmininkės teigimu, neaišku, nuo ko mus reikia gelbėti: „Nuo mūsų pačių? Nuo lietuvių, gyvenančių Lietuvoje?“
I.Degutienė apgailestavo, kad Lietuvoje yra daug apolitiškų žmonių, kurie apskritai nesuvokia, kad patys gali kurti savo valstybę.
„Šiandien reikia, kad visi, kurie suvokia, kad laisvė suteikia galimybes kurti savo ateities valstybę, paprasčiausiai ateitų į rinkimus. Nieko nėra baisiau už abejingumą. Užtai tie, kurie yra kitų pakraipų arba kuriems valstybė yra turto aruodas, kurie gali už butelį nupirkti rinkėją, negi norime, kad mūsų ateitį lemtų tokie, kurie nesupranta, už ką balsuoja ir kokioje Lietuvoje nori gyventi?“ – sakė Seimo pirmininkė.
Tuo metu konservatorių lyderis Andrius Kubilius sakė pirmaisiais nepriklausomybės metais tikėjęs, kad Lietuvoje situacija gerės sparčiau.
„Buvau jaunatviškai romantiškas“, – juokėsi premjeras. Jam įsiminė 1990 pavasaris. Vieną dieną jis su kolega ėjo Gedimino prospektu ir kolegai išreiškė viltį, kad jau po poros metų Lietuva gyvens kaip Švedija. Tuo metu kolega, vyresnis ir labiau patyręs, savo ruožtu išreiškė viltį, kad per metus pavyks nuo tuometinio Lenino (dabar Gedimino) prospekto nuimti užrašus su Lenino pavarde.
„Bet to naivaus tikėjimo, manymo, kad galime viską žymiai greičiau pakeisti, buvo labai daug. Realybė buvo šiek tiek skausmingesnė. Gal ir negyvename kaip švedai, bet pasiekėme labai daug. Mums labiausiai trūksta konservatyvaus optimizmo žiūrint į savo šalies situaciją ir ateitį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
