Tuo metu posėdyje dalyvavęs R.Pakso partietis aiškino, kad pats Konstitucinis Teismas turėtų pakeisti savo nutarimą, kuriuo uždraudė priesaiką sulaužiusiems asmenims būti renkamiems į parlamentą.
Seimo narių grupei atstovaujantis socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teismui pateikė 12 lapų pareiškimą, kurį prieš tai per valandą perskaitė teisėjams ir susirinkusiems stebėti posėdžio.
„Jei prisiekia asmuo, jau anksčiau sulaužęs tautai duotą priesaiką, visada galima abejoti, ar tas asmuo dar kartą jos nepažeis“, – kalbėjo V.Andriukaitis.
„Respublikos Prezidentas prisiekia tautai, Seimo narys (...) prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. (...) Jei tokią priesaiką tapdamas Seimo nariu duoda asmuo, sulaužęs tautai duotą priesaiką, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužymo pripažinimo nepripažinęs ir apkaltos tvarka pašalintas iš pareigų, visada galima abejoti, ar tas asmuo dar kartą jos nepažeis“, – kalbėjo V.Andriukaitis.
Jis pažymėjo, kad „tas asmuo dažnai nepripažįsta teisiškai nustatyto fakto, kad priesaikos sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas buvo“.
V.Andriukaitis taip pat pabrėžė, kad Konstitucijos pažeidimas ir pašalinimas iš pareigų apkaltos būdu iš pareigų Konstitucinio Teismo praktikoje yra plačiai išaiškintas. Pasak jo, R.Paksui dalyvauti ateinančiuose rinkimuose leidžiančiomis, ginčijamomis Seimo rinkimų įstatymo pataisų priėmimu buvo pažeistas valdžių padalijimo principas.
„Atitinkamo teisinio reguliavimo nustatymas pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą, nes įstatymų leidėjas pabandė paneigti Konstitucinio Teismo nutarimo galią (...) ir šitaip įsiterpė į teisminės valdžios kompetencijos sritį“, – aiškino Seimo narys.
Jis priminė 2004 metų gegužės 25 dienos KT nutarimą, kuriame sakoma, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Socialdemokratas aiškino, kad ginčijamo įstatymo pataisų projektas pasirodė, kai Seime buvo svarstomas būsimas biudžetas ir parlamentas „neturėjo laiko jokiems kitiems klausimams“.
„Taip pat daugiau nei akivaizdu, kad tas projektas greičiausiai buvo politinio susitarimo rezultatas“, – aiškino jis.
V. Andriukaitis pridūrė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas pasirašyti šį įstatymą yra „švelniai tariant diskutuotinas“.
V.Andriukaitis pridūrė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas pasirašyti šį įstatymą tuo pačiu metu jai pažymint, kad reikia keisti Konstituciją yra „švelniai tariant diskutuotinas“.
Socialdemokratas taip pažymėjo, kad Seimas nesiėmė svarstyti Konstitucijos pataisų ir tuo atvėrė vartus „kitoms problemoms“.
„Jeigu nebūtų nagrinėjamas priimtos įstatymo redakcijos konstitucingumas, kaip bus sprendžiami tokie klausimai, ar priesaiką sulaužęs asmuo, tapęs Seimo nariu, galėtų būti renkamas Seimo pirmininku, tapti ministru, dirbti su valstybės paslaptimis. Ar toks Seimo narys negalėtų būti renkamas Respublikos prezidentu, ar neturi šiuo atveju būti koreguojamas Seimo nario priesaikos tekstas?“, – klausė V.Andriukaitis.
Po posėdžio jis žurnalistams sakė, manantis, kad Seimui teisme turintis atstovauti „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pateikė argumentus, kurie nukrypsta „į vienos politinės partijos argumentų logiką“.
Gynyba: Konstitucijoje numatyta tik apkaltos procedūra, o ne pasekmės
R.Pakso bendrapartietis R.Žemaitaitis posėdyje klausė pareiškėjų, kodėl Seimo nariai, kuriems nepriimtinas ginčijamas įstatymas neinicijavo Konstitucijos pakeitimo, kad nekiltų konfliktas.
Jis sakė įstatyme nematantis prieštaravimo Konstitucijai, nes pagrindiniame šalies įstatyme „apkaltos procedūra ir pasekmės nėra numatytos“.
„Jeigu nėra numatytos tos pasekmės, kaip mes galime diskutuoti? Kad Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą? Mes teisiškai sutinkame – nutarimas tapatus Konstitucijos straipsniui, bet kaip mes įgyvendinsime Žmogaus teisių teismo sprendimą? Jau prieš metus mes šnekėjome, kad geriausia būtų, kad KT savo iniciatyva peržiūrėtų KT nutarimą ir ištaisytų tai, ką padarė 2004 metais“, – dėstė R.Žemaitaitis.
„Jeigu nėra numatytos tos pasekmės, kaip mes galime diskutuoti?“ – klausė R.Žemaitaitis.
---------------
Ginčijamas pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus, Seimas priėmė šių metų kovą. Dėl jų konstitucingumo grupė parlamentarų į KT kreipėsi gegužę. Grupės Seimo narių kreipimąsi KT nagrinėja be eilės.
Pasak pareiškėjų, ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia kandidatuoti į Seimą praėjus ketveriems metams po apkaltos, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai konstitucinei apkaltos doktrinai.
Seimo narių grupei Konstitucinio Teismo posėdyje atstovauja Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Burba ir Algimantas Salamakinas. Suinteresuotam asmeniui atstovauja Seimo narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Anksčiau Seimo rinkimų įstatymas nustatė, kad asmuo, kurį parlamentas per apkaltos procesą pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą, tačiau tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
Seimas, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus. Šios pataisos atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose šį spalį. R.Paksas antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė pareiškinius dokumentus registruoti jį kandidatu.
KT nutarimas dėl Seimo rinkimų įstatymo gali lemti šio politiko galimybes dalyvauti Seimo rinkimuose.
R.Paksas 2004 metų per apkaltos procesą atleistas iš prezidento pareigų. Tuomet pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, nes išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
