Interviu naujienų agentūrai BNS realiausiu kandidatu į premjero pareigas laikomas politikas teigė, jog šiuo metu nauja atominė elektrinė Lietuvoje neturi būti statoma, o su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ bus ne kariaujama, o kalbama diplomatine kalba.
– Ar šiuo metu matote realių alternatyvų socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos “Tvarka ir teisingumas” valdančiajai koalicijai?
– Mes, tos trys partijos, tikrai toliau tęsiame pokalbius, ir aš manau, kad mes su prezidente rasime sutarimą ieškant kompromisų dėl kai kurių politikų buvimo ar nebuvimo Vyriausybėje, taip pat Seimo vadovybėje.
– Noriu pasitikslinti. Ar galite patikinti, kad jeigu jūs sudarysite Vyriausybę, kad nei Seimo pirmininku, nei ministru nebus nei Viktoras Uspaskichas, nei Vytautas Gapšys, kurie kaltinami Darbo partijos byloje?
– Tikrai 100 procentų garantuoju – čia yra ir mano moraliniai dalykai, ir kiti dalykai, kur man kaip asmeniui yra labai svarbūs, ir aš niekada nesutiksiu.
– Vykstant deryboms dėl ministerijų, norėčiau paklausti, ar nesikeis ministerijų skaičius, ir konkrečiau – ar neturite planų naikinti Energetikos ministeriją, kurios steigimui socialdemokratai priešinosi?
– Artimiausiu metu ministerijų skaičius tikrai nei mažės, nei didės. Kalbant apie Energetikos ministeriją, pasipriešinimas buvo dėl kelių priežasčių: pirma – tai, kad nebuvo aiškiai nubrėžta vizija, ką šita ministerija turi atlikti. Matėsi, kad negali atsakyti į konkrečius klausimus, kokios funkcijos bus pavestos tai ministerijai. Daugiausia dėl to buvo priešinamasi. Taip per kurį laiką bus įgyvendinti vieni arba kiti projektai – tiesiog nežinau, ar tyčia buvo ignoruojama ir neatsakoma į kai kuriuos klausimus, ar tiesiog negalėjo, ar nesugebėjo atsakyti.
– Jau esate minėjęs, kad jūsų partija norėtų premjero portfelio, užsienio reikalų, finansų, vidaus reikalų, teisingumo ministrų postų. Kodėl būtent šių?
– Dėl Užsienio reikalų ministerijos mes siūlome, kad šitą poziciją galėtų valdyti ir tiesiog pateikti pasiūlymą pati prezidentė. Turime ir tokį pokalbį, ir aš manau, būtų labai gražu, kad mes koalicijoje tokiai pozicijai pritartume ir galėtume prezidentei pasiūlyti.
Dėl Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų – aišku, čia asmeninė nuomonė. Nematau koordinacijos tarp atskirų teisėsaugos institucijų kaip, pavyzdžiui, prokuratūra, teismai, Policijos departamentas. Nėra to komunikavimo ir tiesiog yra tokia gal nesveika konkurencija tarp tam tikrų asmenų, kurie tose institucijose užima aukštas pareigas.
Manęs tikrai tokia situacija netenkina dėl to, kad žmonės labai jautriai reaguoja teisingumo klausimais. Aš manau, be ekonominių, finansinių, socialinių dalykų žmonės tikriausiai nori daugiau teisingumo ir padorumo. Tas pats keliama šiuo metu ir politikams.
– Noriu patikslinti – ar jūs siūlysite koalicijos partneriams, kad prezidentė pati pateiktų savo kandidatą į užsienio reikalų ministro postą?
– Taip, norėtume ir pasiūlysime.
– Seimui šiandien buvo pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Esminis skaičius yra fiskalinis deficitas. Ar 2,5 proc. nuo BVP yra ta riba, kurios griežtai laikysitės?
– Tikrai mano pozicija yra tokia, kad fiskalinis deficitas išliktų 2,5 proc. ir kad 2015 metais būtų galima įsivesti eurą.
– Jeigu Lietuva Mastrichto kriterijus atitiks jau kitąmet, ar tokiu atveju Vyriausybė specialiai nesiims žingsnių, kad 2014 metais nebūtų euro?
– Kol kas aš matau, kad ateinančiais metais Lietuvai bus sunku suvaldyti infliaciją dėl tam tikrų nepadarytų namų darbų, dėl to, kad didės komunalinių paslaugų kainos, ir, kaip matome, didėja būtinųjų maisto produktų kainos.
– Manote, kad infliacija kitąmet neatitiks Mastrichto kriterijų?
– Taip, manau, kad taip.
– Ar siūlysite Lietuvoje įvesti finansinių sandorių mokestį, kuriam jau pritaria 11 Europos Sąjungos šalių?
– Taip, aš apie tai jau esu kalbėjęs anksčiau, ir jeigu suformuosime Vyriausybę, iš karto kreipsimės į Europos Komisiją dėl teisės Lietuvoje įsivesti finansinių sandorių mokestį.
– Jūs žadate minimalią algą nuo kitų metų sausio 1-osios siūlyti pakelti iki 1000 litų. Ar yra apskaičiuota, koks būtų poveikis viešiesiems finansams ir kaip kompensuoti tą poveikį?
– Taip, tai yra vienas aktualiausių klausimų dėl finansinės drausmės tam tikrų įstatyminių nuostatų, ir turiu pasakyti, kad mes dabar skaičiuojame, ir tikrai norėtume, kad būtų pakelta minimali mėnesinė alga iki 1000 litų. Mūsų turimais negalutiniais paskaičiavimais, reikėtų 220 mln. litų. Aišku, yra blogai tuo, mes žinome, kad yra apribojimas išlaidų didinimui, ir tuo pagrindu dar reikia įvertinti tai, kad didėja skolos aptarnavimo išlaidos ir didėja kai kurios išlaidos ES pirmininkavimui ateinančias metais ir įmokos į ES biudžetą. Čia yra didžiulė dilema, bet mes vis tiek sieksime kaip įmanydami, ieškodami rezervo, gal dar išlaidose – kai kurių atsisakant, kad būtų galima padidinti minimalią mėnesinę algą.
– Bet ar šiai akimirkai matote išlaidų sritis, kurias galėtumėte karpyti?
– Ne, dėl to, kad tik pradėjome mes... Vakar sudarėme darbo grupę, konkrečiai ji pradėjo darbą.
– Kada tikitės įvesti progresinius mokesčius ir kokie jie galėtų būti?
– Dėl visų mokesčių sistemos bus sudaryta ekspertų darbo grupė, kuri turės atlikti savo užduotis iki maždaug birželio mėnesio pabaigos, ir manau, kad liepos pirmą dieną mes turėsime jų pasiūlymus, pirmiausia, kaip sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, ir tada galėsime pasakyti konkrečiau, koks bus mūsų pasirinktas kelias darant mokesčių reformą.
– Jūs esate kalbėjęs apie 5 proc. pajamų mokestį uždirbantiems iki 1200 litų – ar tai vis dar svarstytinas pasiūlymas?
– Aišku, visi pasiūlymai yra svarstytini, bet šiuo metu fiskaliniu požiūriu tai būtų, manau, sudėtinga.
– O dėl PVM lengvatų būtent šviežiai, šaldytai mėsai, viešbučių paslaugoms – ar jos gali būti anksčiau?
– Anksčiau nebus, aš manau, tai bus daroma palaipsniui. Manau, kad su šituo biudžetu, įstatymų priėmimu mes jau to nepadarysime. Mūsų yra tikslas, kad PVM lengvatos būtų šaldytai mėsai ir viešbučiams. Bet tai nebus, tikriausiai, nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.
– O kada gali būt?
– Iki liepos 1 dienos ekspertai atliks darbus ir pateiks pasiūlymus, ir gal liepos 1 dieną bus priimta.
– Esate pareiškęs, kad nepritariate parengtam Visagino atominės elektrinės projektui. Kada nutrauksite derybas su „Hitachi“?
– Pirmiausia mes turim priimti teisės aktą – ar tai bus nutarimas, ar atskiras įstatymas, kuris bus svarstomas Seime. Ir tame dokumente turi būti numatyta, kaip toliau bus elgiamasi su dabar pradėtu projektu ir su priimtais įstatymais. Konkrečiai dėl derybų nutraukimo su „Hitachi“ – kol kas mes šito klausimo nekėlėme.
– Tai ar su „Hitachi“ jūs dar kalbėsit?
– Turiu pasakyti, kad visą laiką reikia kalbėtis, nes aš manau, kad naujai Vyriausybei susiformavus, nauja Vyriausybė turės duot atsakymą „Hitachi“ kompanijai.
– Ar šiai akimirkai aišku, kad atsakymas „Hitachi“ bus neigiamas?
– Šiuo metu taip, bet čia yra socialdemokratų pozicija.
– Formuojamoje koalicijoje šis klausimas dar nediskutuotas ir koalicija nuomonės neturi?
– Ne.
– Bet jūs nesakote, kad Lietuvoje apskritai neturėtų būti atominės elektrinės. Koks galėtų turėtų būti modelis?
– Vis dėlto tokie strateginiai projektai turi būti įvertinti daug stipriau finansiniu požiūriu. Mes puikiai matome, kad per ketverius metus neįgyvendinome nė vieno strateginio projekto energetikos srity. Mano tokia yra pragmatiška pozicija, kad pirmas projektas turi būti įgyvendintas suskystintų dujų terminalas. Elektros jungtys su Lenkija, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kur vis yra problemų... Aš nematau galimybės, kad galima pastatyti vienu metu iš karto keturis arba penkis projektus, kurie kainuoja nebe milijonus, bet milijardus. Nes čia energetinė priklausomybė gali virsti finansine priklausomybe.
– Jeigu sakote, kad bus atidėtas svarstymas, kada elektrinė galėtų būti pastatyta?
– Tai turės būt klausimas svarstomas daug vėliau, bet šiandien mes pasisakome, kad Lietuvoje neturi būti statomas šitas objektas.
– Sakote, kad dujų terminalas yra jūsų prioritetas. Ar paliksite įstatymo nuostatą, kad dujų tiekėjai turėtų 25 proc. dujų būtinai pirkti iš terminalo?
– Mes norėtume dvi pozicijas pakoreguoti. Tai 25 proc. būtiną pirkimą ir tarifo dabar didinimą, kuris būtų skiriamas to terminalo statybai.
– Pakoreguoti – tai reiškia atsisakyti 25 proc. taisyklės?
– Aš manau, kad taip.
– Ar tokiu atveju projektas gali būti ekonomiškai pagrįstas?
– Skaičiuosim. Manau, kad gali būti svarstomas toks atvejis, kad privatus kapitalas irgi gali būti pritraukiamas. Valstybė turėtų pagrindinį akcijų paketą, bet lygiagrečiai galėtų būti ir privatus kapitalas.
– Ar laikysitės pozicijos, kad dujų sektoriaus veiklų atskyrimo reforma būtų įgyvendinta iki 2014 metų pabaigos? Žinant ir „Gazprom“ prieštaravimą tokiam planui.
– Galiu pasakyti, kad nebuvo susikalbėjimo tarp „Gazprom“ ir Lietuvos Vyriausybės. Aš manau, kad estai ir latviai pasirinko daug teisingesnį kelią. Ir to pasekoje, aš manau, mes turime ir gamtinių dujų kainas aukštesnes. Mano manymu, turėjo būti sudarytos darbo grupės iš Vyriausybės pusės Lietuvoje, tiek pakviečiant iš „Gazprom“ pusės. Ir tos darbo grupės turėjo įvertint visą tą turtą, kuris turi būti atskirtas – tai yra tinklai. Po to turėjo būti numatytas pagal mūsų Konstituciją atsiskaitymų mechanizmas įvairiais pjūviais, taip pasakykim – gali būti leidžiama ir eksploatuot, ir nuomos kaina įskaitoma į visa tai. Čia yra derybų klausimas ir diplomatijos kelias, kuris, manau, turėjo būti išnaudotas. O aš matau, kad vyko karas, bet nebuvo gero poveikio.
– Ar yra kelias atgal? Ar galėtumėte inicijuoti įgyvendinimo peržiūrą?
– Atvirai pasakysiu – negaliu šiuo metu pasakyt, reikėtų susipažint su ta informacija, su priimtais teisės aktais, ir pasižiūrėt, ką būtų galima galbūt pakoreguot, kad pasiektume tą patį rezultatą, kurio siekė ir dabartinė Vyriausybė.
– Akcentuojate, kad būtina išjudinti gyvenamųjų namų renovaciją. Kokiomis priemonėmis tai realiai galima padaryt? Koks modelis, jūsų nuomone, gali būti gyvybingas Lietuvoje?
– Tai turėtų būti atskira finansavimo programa, kaip ir „Jessica“, į kurią turėtų būti papildomai įtraukiami pinigai klimato kaitos ir apyvartinių taršos leidimų, taip pat skolintos lėšos arba iš Europos investicinio banko, arba iš kito, kur palūkanos yra mažos. Taip pat valstybė turėtų savo investicine dalimi prisidėti, nes tai irgi yra valstybės pareiga. Po to tos lėšos turi būti naudojamos kvartalinei gyvenamųjų namų renovacijai. Po renovacijos žmogus gauna dvi sąskaitas. Viena sąskaita – susimokėti už faktinę šilumą, kita sąskaita – susimokėt už investicinę dalį. Bet sudėjus abi sąskaitas turi būti kaina mažesnė 20 proc. Tą 20 proc. turėtų dengti valstybės investicinės lėšos pervestos į tą programą.
– Kokiomis priemonėmis galima pasiekti, kad šildymui būtų naudojama daugiau biokuro negu dujų?
– Turėtų būti daugiau ES lėšų skiriama programai, iš kurios lėšos būtų naudojamos biokatilų statybai. Skatintume pirmiausiai savivaldybes, kuriose šilumos kainos yra aukštesnės negu vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje.
– Lietuvos ir „Gazprom“ ginčas buvo vertinamas Lietuvos-Rusijos santykių kontekste. Ar jūs sieksite permainų dvišaliuose santykiuose?
– Mes dirbom Vyriausybėje ir aš pats buvau susisiekimo ministru, tikrai santykiai ir su Rusija, ir su Baltarusija, ir su Ukraina, ir su Lenkija buvo normalūs. Vykdavo susitikimai du kartus per metus – vieną pusmetį vienoje šalyje, kitą pusmetį kitoje šalyje. Aptardavome ministrų lygyje, kai kada telefonais, kokia tai turėtų būti darbotvarkė, kokie yra aktualiausi klausimai. Ir tuos klausimus darbo grupės svarstydavo, ieškodavo kompromisų, sutarimų, kurie būtų naudingi tiek vienai, tiek kitai šaliai.
Aš manau, kad mes bandysime diplomatiniais keliais pagerinti santykius su mūsų kaimyninėmis valstybėmis – ir su Lenkija, ir su Rusija, ir su kitomis.
– Lietuva irgi turi prisiimti atsakomybę už tai, kokia yra santykių būklė?
– Aš manau, kad taip. Šita Vyriausybė stengėsi daugiau kariaut, o ne prekiaut.
– Ar jūsų vadovaujama Vyriausybė reikalautų iš Rusijos sovietinės okupacijos žalos atlyginimo?
– Buvo referendumas, žmonės išsakė nuomonę, bet tai pasiekti galima tik derantis diplomatiniais keliais.
– Ar keisite dabartinės Vyriausybės pasiūlymą išlaidas gynybai kitąmet didinti 50 milijonų litų, kad finansavimas liktų 0,79 proc. nuo BVP?
– Ne, tikrai nekeisiu. Tie skaičiai, kurie yra numatyti, ir išliks. Kai buvo pasirašytas politinių partijų vadovų susitarimas (dėl gynybos finansavimo didinimo – BNS), tai vienas pirmųjų padėjau parašą.
– Kai kurie užsienio stebėtojai, pavyzdžiui, Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jerzy Haszczynski, po rinkimų parašė, kad Lietuva po Seimo rinkimų pasislinko į Rytus. Koks būtų jūsų komentaras?
– Aš galiu pasakyti – Lietuva nei į Rytus, nei į Vakarus nepasislenka. Nauja koalicija spręs Lietuvos žmonių problemas.
