Blogi orai turi įtakos rinkėjų aktyvumui. Tokia išvada peršasi stebint rinkimų rezultatus. Aktyviausi rinkimai buvo 2000 metų spalį, kai balsavo net 54 proc. tokią teisę turinčių Lietuvos gyventojų. Tuomet orai lepino šiluma. Vangiausiai balsuoti lietuviai keliavo 2004 metais, kai ruduo buvo itin vėsus.
Tačiau išimčių pasitaiko ir čia. 1996 metais stipriai lijo, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo išties didelis.
Teigti, kad vien orai lėmė vienų ar kitų rinkimų metu buvusį didelį rinkėjų aktyvumą, vis dėlto negalima. 2000-aisiais į politikos olimpą iškilo ne vienas naujas lyderis – vėl sugrįžo Rolandas Paksas, daug simpatijų sulaukė Artūro Paulausko vesta Naujoji sąjunga.
Politologai pastebi, kad daliai politinių partijų palankiau susiklosto rinkimų rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų. Vytauto Dumbliausko teigimu, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams didelis aktyvumas nėra naudingas, nes tada jų ištikimieji gerbėjai ištirpsta tarp gausiai ateinančių rinkėjų. O, tarkim, Darbo partijai naudingiau, kai ateina kuo daugiau rinkėjų, nes ši politinė jėga susigriebia tvirtų politinių įsitikinimų neturinčiųjų balsus.
Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad rinkėjų aktyvumas išaugtų leidus balsuoti elektroniniu būdu, nes tuomet balsuotų kur kas daugiau emigrantų ir jaunimo, kuris nemėgsta eiti į rinkimų apylinkes.
„Lietuvos ryto“ televizijos teigimu, politologai tvirtina, kad prognozuoti šių metų rinkimų rezultatus itin sunku, tačiau greičiausiai į Seimo rūmus pateks ir tradicinės partijos, ir politikos naujokai.
