Tarp kitų šios politinės jėgos planų – net savas transliuotojas. Sukritikavęs visuomeninį Lietuvos radiją ir televiziją, ketvirtadienį D.Kuolys žurnalistams pareiškė, kad bus kuriama Aikštės televizija, kuri gvildens visai šaliai svarbius klausimus.
Pristatydamas Lietuvos darbų sąrašą, partijos lyderis tvirtino, kad šios reformos padėtų „susigrąžinti laisvą respubliką, kaip piliečių sąjungą“. Jam pritarė filosofas Arūnas Bingelis: „Šiandien turime -kratiją, bet neturime demokratijos. Turime valdymą ar net užvaldymą, bet Tauta tame beveik negali dalyvauti.“
Liepos pradžioje įsteigta partija „Lietuvos sąrašas“ rinkimuose kol kas nekelia savo atstovų ir žada remti valstybei ištikimus bei ją atkurti įsipareigojusius žmones. Tačiau, anot D.Kuolio, pasiliekama galimybė kelti kandidatus. „Mūsų tikslas yra ne valdžia, o Tautos savivalda“, – teigė jis.
Jau sutarta remti 20 vienmandatėse apygardose kandidatuojančių žmonių, tarp kurių esama ir nepartinių, save išsikėlusių kandidatų, ir partijų („Drąsos kelio“, tautininkų. konservatorių) atstovų: apžvalgininkas Tomas Viluckas (Klaipėdos Pajūrio apygarda), buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius (Pakruojo apygarda), Seimo nariai Naglis Puteikis ir Aurelija Stancikienė (Klaipėdos Danės ir Vilniaus Antakalnio apygardos), Algirdas Patackas (Kauno Žaliakalnio apygarda), Rašytojų sąjungos vicepirmininkė, visuomenininkė Erika Drungytė (Raseinių apygarda).
Nori nacionalizuoti antstolių tarnybą
Kalbėdamas apie būtinus darbus, D.Kuolys aiškino, esą valstybė išgyvena demokratijos krizę, Tautos išinktu parlamentu pasitiki vos dešimtadalis visuomenės.
Bene radikaliausius pokyčius „Lietuvos sąrašas“ siūlo teisėtvarkai. Pavyzdžiui, sekant JAV, Estijos ir kai kurių kitų šalių pavyzdžiu, KT funkijas norima perduoti Aukščiausiajam Teismui. Mat esą dabartinis KT „suformuotas iš teisėjų praktikos neturinčių žmonių“, jis „kaip jėgos įrankis kovojo už slaptųjų tarnybų neliečiamumą, atliko antidemokratinius veiksmus“.
D.Kuolio žodžiais, reikėtų atsakingiau formuoti teismus, todėl norima teisėjų skyrimo procese įteisinti viešuosius klausymus, kuriuose galėtų dalyvauti ir išsakyti nuomonę visi pageidaujantieji. Siūloma vis daugiau teisėjų skirti Seimui, o ne prezidento komandai, administracinius teismus grąžinti į bendrosiuos praktikos teismų sistemą.
Jaunos politinės jėgos atstovai paragino iki galo atlikti griežtą liustraciją – išviešinti, anot antropologės Saulės Matulevičienės, kabinetinės liustracijos medžiagą, kad Lietuvos piliečiai nebūtų galimai veikiami šantažo. „Mūsų duomenimis, šiandien daug teisėjų ir prokurorų yra kabinetinės liustracijos įkaitai“, – tvirtino D.Kuolys.
Anot jo, taip pat reikėtų nacionalizuoti privačią antstolių tarnybą, o ekonominę ir socialinę politiką orientuoti į vidurinę klasę, šeimos verslą, savarankiškų žmonių, bet ne išlaikytinių visuomenę.
Siūlo neatimti pilietybės iš emigrantų
Lietuvos darbų sąraše siūloma iki 2014-ųjų rudenį vyksiančių savivaldos rinkimų pertvarkyti vietos savivaldos rinkimų sistemą.
„Savivalda yra vienas iš kertinių demokratijos pamatų. Lietuvos demokratija yra demokratija be pamatų“, – aiškino politologas Antanas Kulakauskas.
Savivalda, jo teigimu, yra dvejopa: vietos arba teritorinė ir atskirų profesinių grupių. „Teritorinė savivalda yra virtusi vienvalda, nacionalinės valdžios mini kopija. Pirmasis jos lygis panaikintas“, – kalbėjo politologas.
Kaip sakė A.Kulakauskas, leidimas savivaldos rinkimuose dalyvauti visuomeniniams judėjimams nieko nekeičia. Esą būtina išplėsti visuomenės dalyvavimą kontrolėje, leisti rinkti seniūnus, nes jei būtų įtvirtinti vien tiesioginiai merų rinkimai, „po 5-7 metų nusiviltume, nes daug kur atsirastų nepajudinami kunigaikščiai“.
Partija „Lietuvos sąrašas“ ragina Seimą paversti realia Tautos atstovybe. Siekiant sustiprinti piliečių ir parlamento ryšį, jos programoje numatyta Tautos atstovus rinkti tik tiesiogiai dabartinėse vienmandatėse apygardose ir suteikti piliečiams teisę inicijuoti pirmalaikius savo apygardos atstovo rinkimus. Tai, pavyzdžiui, būtų galima padaryti, jei politikas nesilaikytų specialaus kodekso, kuriame būtų apibrėžtos jo pareigos.
Visus parlamentinius tyrimus norima padaryti viešus, juos galėtų inicijuoti ir 30 tūkst. piliečių. Prie visų Seimo komitetų siūloma sukurti visuomeniniais pagrindais veikiančias ekspertų tarybas. Tuo metu referendumui inicijuoti reikalingą piliečių parašų skaičių siūloma sumažinti triskart iki 100 tūkst.
S.Matulevičienė spaudos konferencijoje siūlė daugiau dėmesio skirti vaikų teisių apsaugai, ypač nuo seksualinio išnaudojimo, ir mokyklos nelankantiems vaikams. Savo ruožtu švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė apgailestavo dėl emigracijos, tačiau pabrėžė, kad po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius mato kaip visumą, todėl esą iš jų negalima atimti pilietybės, paveldėtos iš protėvių.
