„Žmones“ leidžiančios bendrovės „Žurnalų leidybos grupė“ (ŽLG) direktorius Juozas Mačys 15min.lt sakė, kad Vilniaus apygardos teismas atmetė bendrovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti konservatoriams išleisti dar vieną „Žmonių istorijų“ numerį.
Mes norime išsiaiškinti, ar tokie veiksmai nėra bandymas pasinaudoti „Žmonių“ užtarnauta reputacija ir populiarumu, - teigė J.Mačys.
ŽLG šį sprendimą apskundė. „Mes manome, kad esame teisūs, kad laikinąsias priemones reikia pritaikyti, todėl padavėme apeliaciją. Ar ji bus išnagrinėta iki rinkimų, mes nežinome“, – sakė J.Mačys.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik teismas gali pasakyti, ar konservatorių žurnalas – plagiatas.
„Nesame užpatentavę rubrikų pavadinimų, tačiau kalbame ne apie tai. Vien pažvelgus į žurnalą, nekyla net menkiausios abejonės, į ką jis panašus. Mes norime išsiaiškinti, ar tokie veiksmai nėra bandymas pasinaudoti „Žmonių“ užtarnauta reputacija ir populiarumu“, – kalbėjo ŽLG vadovas.
„Žmonių“ vyriausioji redaktorė Daina Žemaitytė 15min.lt yra sakiusi, kad „Žmonių istorijose“ yra 4 rubrikos, kokios yra žurnale „Žmonės“, tai – „Margas pasaulis“, „Viršelio istorija“, „Olimpas“ bei „Skanaus“.
Anot jos, konservatorių žurnalo viršelyje esančių anonsų šriftas – lygiai toks pat, kokį naudoja žurnalas „Žmonės“, vienodas abiejų leidinių viršelio išdėstymas. „Žmonės“ viršelyje skelbia apie savo tiražą – apskritimas su nurodytu tiražu yra ir „Žmonių istorijos“ viršelyje, tačiau ne viršuje, o apačioje.
Su „Žmonių istorijų“ vyriausiuoju redaktoriumi pristatomu parlamentaru Mantu Adomėnu 15min.lt susisiekti nepavyko, nes jis yra išvykęs. TS-LKD Centrinio rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna 15min.lt teigė, jog partija nėra nusprendusi, ar leis dar vieną „Žmonių istorijų“ numerį.
Jis absurdišku pavadino ŽLG prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti konservatoriams parengti ir platinti antrąjį žurnalo numerį.
„Mano ir tų žmonių, kurie leido žurnalą, tvirtu įsitikinimu, jie nieko bendro neturi, – teigė politikas. – Manau, kad „Žmonių“ skaitytojai nė kiek nenukentėjo, juo labiau nenukentėjo leidėjai. Aš nelabai įsivaizduoju, ar tiražas būtų sumažėjęs, ar panašiai. Leido ne partija, leido kūrybiniai žmonės, kurie aiškiai suvokė, kad turi skirtis (žurnalai – aut.), jie žino teisinę bazę. Mūsų reikalavimas buvo, kad viskas būtų teisiškai tvarkinga.“
