Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas bei Socialdemokratų partijos vedlys parlamentaras Algirdas Butkevičius sulaukė kritikos dėl nepagarbos oponentams. „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas Paksas „Lietuvos ryto televizijos“ ir BNS rengiamuose debatuose, anot ekspertų, vėl vengė konkrečių pasisakymų, tačiau buvo pagirtas už santūrumą.
„Konservatoriai ir liberalai būdami šiuo metu Vyriausybėje apie ekonomiką kalbėjo labai realiai, apie tai, kas buvo įgyvendinama, apie įgyvendinamų projektų tęstinumą – pavyzdžiui, valstybės valdomų įmonių efektyvumo ir skaidrumo didinimą. Reikia pripažinti, kad tai buvo argumentų ir konkrečių pavyzdžių kalba“, – sakė komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, A.Kubilius ir E.Masiulis debatų metu, kultūros prasme, laikėsi solidžiausiai.
„Tačiau dalykine prasme, man regis, tradicinių ideologijų partijos diskusijoje iš principo, nors ir su tam tikrai nukrypimais, atstovavo savo ideologijai ir tai atspindėjo jų siūlymuose. Nors yra ir pozicijų persidengimų“, – teigė R.Vilpišauskas.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sakė negalinti išskirti debatų laimėtojo – anot jos, nors pateikiami klausimai buvo labai pragmatiški, visų partijų lyderiai buvo vienodai ideologizuoti.
„Nė viena partija nesugeba pamatyti realių problemų – silpnos darbo rinkos, mažų darbo užmokesčių, itin menkos kooperacijos darbo rinkoje tarp darbuotojų ir darbdavių. Menkai tikėtina, jog keisis ekonomikos kryptis ir tai reiškia, kad toliau augs atskirtis ir emigracija, o šalies ekonomika bus labai nestabili ir jautri išorės dirgikliams“, – sakė A.Maldeikienė.
Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, A.Kubilius ir E.Masiulis debatų metu, kultūros prasme, laikėsi solidžiausiai
Istoriko Algimanto Kasparavičiaus nuomone, neargumentuoti didžiųjų partijų lyderių pasisakymai rodo, kad Lietuvoje trūksta politinės kultūros, todėl po Seimo rinkimų didelių permainų tikėtis neverta.
„Bendras įspūdis rodo, kad ko gero ir po rinkimų kažkokių didelių permainų, ekonomikos spartaus kilimo ar darbo vietų kūrimo laukti būtų gana sudėtinga, o tai reiškia, kad ir emigraciniai procesai iš Lietuvos išliks nemaži“, – tvirtino A.Kasparavičius.
Debatų lygis buvo žemas
„Nenorėčiau to, kas vyko studijoje vadinti debatais, ten tikrai nebuvo jokių debatų bruožų. Mane šokiravo tai, kaip elgėsi kai kurių partijų lyderiai, kaip akivaizdžiai įžeidinėjo savo oponentus, žemino, juokėsi iš jų pasakytų argumentų. Man tikrai labai sunku įsivaizduoti, kaip partijų lyderiai, kurie taip įžeidinėja savo kolegas politikus ir visiškai negerbia nei jų pačių, nei jų nuomonės, gali atstovauti tautai“, – sakė N.Mačiulis.
Roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas taip pat tvirtino, kad diskusija išsiskyrė oponentų nepagarba vienas kitam.
„Kai kurie politikai elgėsi kaip turguje – šaukdami, rėkdami, vis norėdami įteigti savo kainą. Pasižymėjo V.Uspaskichas, kurio temperamentas liejosi laisvai – kartais visa juokingai, o kartais sujaukdavo diskusiją. Ir A.Butkevičius kartais elgėsi nesolidžiai, chuliganiškai – šūkavo, kvatojo, baubė, trukdė kalbėti pasisakantiems“, – teigė A.Kaušpėdas.
Naujienų portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, diskusija debatų metu priminė „maorių karo šokį“.
„Naudojami kosčiojimai, juokas, įsiterpinėjimai, trukdymai. Diskusijos kultūros trūko. Jeigu man pirmi debatai patiko tokiais aiškiais rėmais, tai šį kartą trūko konkretumo ir diskusijų kultūros. Į klausimus reikia atsakyti reikia konkrečiai, o čia yra trukdoma susikaupti ir sudėtinga diskutuoti“, – tvirtino M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak sociologo ir ekonomisto Romo Lazutkos, partijų lyderiai akivaizdžiai nebuvo pasirengę debatams.
„Visi tiesiog apgailėtini. Aš galvojau, kad politikai galėtų sugalvoti su komanda, ekspertais bent vieną kitą originalią mintį rinkimams. Jie galėtų vienas kitą spausti, kai kas nors konkrečiai nepasako, bet, matyt, kad visi vienodai pasiruošę“, – sakė R.Lazutka.
A.Kubilius situacija vertino realiai, vengė populistinių pažadų
„Manau, A.Kubilius geriausiai pasirodė. Jam lengviausia, nes jis yra premjeras ir jis su tais faktais labiausiai susipažinęs. Naudingai jis priminė, kad buvo ūkio krizė, kad Lietuva vis tiek yra ES dalis ir kai kuriuos dalykus, kaip panaikinti akcizus arba juos mažinti, Lietuva tiesiog negali, nes turi konkrečių įsipareigojimų, kurių negali nepaisyti“, – teigė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Andrius Kubilius |
„Labiau pasirengęs ir labiau pasitempęs, žvalesnis atrodė premjeras A.Kubilius. Jis kalbėjo konkrečiau, turėjo pasiūlymų, bet vėlgi neišvengė tam tikrų politinių burtažodžių, kad ekonomika auga. Jo kalbos, kad Lietuva galėtų kažką eksportuoti į Kiniją, Indiją, Braziliją, buvo labiau populistinio pobūdžio“, – teigė A.Kasparavičius.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad konkrečiai kalbėti bandęs A.Kubilius buvo užgožtas V.Uspaskicho ir A.Butkevičiaus. Anot jos, premjeras į populistinius pareiškimus bandė atsakyti konkrečiais argumentais, tačiau tokios A.Kubiliaus kalbos gali būti nepatrauklios platesniam rinkėjų ratui.
„Konservatoriai nesuvokia, kad jų ekonomikos skatinimo logika remiasi mažais atlyginimais bei eksportu, tačiau tokia strategija labai rizikinga, nes mažiausias nestabilumas ES ir pasaulyje, ir Lietuvos vėl laukia didelis ekonomikos atkrytis ir nuosmukis“, – tvirtino A.Maldeikienė.
E.Masiulius elgėsi solidžiai, tačiau neišvengė populizmo
„E.Masiulis laikėsi liberalios linijos – darbo santykių liberalizavimas, mažau priežiūros įmonėms, lengvesnė mokestinė našta individualiai veiklai. E.Masiulius pripažino, kad 2009 metais neturėjo kitos išeities, tik prisidėti prie mokesčių didinimo, nes valstybė buvo sunkioje situacijoje, tačiau akcentavo, kad vėliau nepritarė transporto priemonių apmokestinimui“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
 |
| Eligijus Masiulis |
Tačiau, anot jos, E.Masiulis neišvengė populizmo kalbėdamas apie akcizo degalams mažinimą.
„Truputį silpniau pasirodė E.Masiulis, nes jis kartojo standartinę liberalų liniją, kad reikia gerinti investicinę aplinką, pakeisti darbo santykius, darbo kodeksą, mažinti mokesčius individualiai veiklai – šie dalykai, be abejo, reikalingi, bet čia nieko naujo“, – teigė K.Girnius.
Pasak A.Kasparavičiaus, didžiausias E.Masiulio privalumas buvo solidumas.
„E.Masiulis pasirodė šiek tiek dviprasmiškai. Nestokojo populizmo ir kai kuriais klausimais galėjo varžytis ir su V.Uspaskichu. Ypač kai jis kalbėjo apie darbo santykių liberalizavimą, užmiršo, kad Lietuvoje darbo santykiai pakankamai liberalūs, ir toks neapgalvotas, staigus darbo santykių liberalizavimas galėtų dar labiau paskatinti emigraciją iš Lietuvos. Vis dėlto jis išlaikė tam tikrą solidumą, ypač diskusijos pabaigoje – tai turbūt yra teigiamas dalykas“, – teigė A.Kasparavičius.
Pasak A.Maldeikienės, E.Masiulis ir Liberalų sąjūdis nuosekliai atstovauja savo elektoratui – jauniems ir turtingiems rinkėjams, tačiau abejotina, ar dėl liberalų proteguojamos ekonominės politikos, vis gilėjanti socialinė įtampa nevirs naujos krizės židiniu.
A.Butkevičius buvo energingas, pateikė klaidingų ekonominių vertinimų
Pasak N.Mačiulio, socialdemokratų lyderis debatų metu nevengė klaidingų ekonominių vertinimų, įskaitant teiginius apie mažėjančią Lietuvos pramonės gamybą, kuri realiai yra viena sparčiausiai augančių ES ir jau viršijo prieškrizinį lygį.
„Nesiimu spėti ir vertinti, ar tokios grubios klaidos faktuose ir ekonominiame argumentavime daromos dėl kompetencijos stokos, ar tyčia bandant sumenkinti dabartinės Vyriausybės pastangas, sumenkinti dabartinę Lietuvos ekonomikos pažangą. Be kuriuo atveju, debatuose klaidingų faktų ir klaidingų ekonominių argumentų naudojimas neatrodo labai gerai“, – sakė A.Mačiulis.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Algirdas Butkevičius |
„Neįtikima, tačiau faktas – socialdemokratai net neužsiminė apie samdomo darbo problemas. Akivaizdžiai deklaruojamas liberalus ekonomikos modelis“, – sakė A.Maldeikienė.
Tuo tarpu A.Kasparavičius teigė, kad A.Butkevičius debatuose pasirodė pakankamai profesionaliai.
„Truputį geriau pasirodė A.Butkevičius, energingiau kalbėjo, pabudo iš savo įprasto snaudulio. Bandė rasti pusiausvyrą tarp ūkio atpalaidavimo ir rūpinimosi žmonių gerove“, – tvirtino ir K.Girnius.
A.Kaušpėdas teigiamai vertino A.Butkevičiaus paminėtus veiklos prioritetus – namų renovaciją, šilumos ūkį, biokuro skatinimą, tačiau teigė pasigedęs žemės ūkio paminėjimo.
„Buvo nutylėta, kad didžiulis Lietuvos potencialas yra vis dėlto žemės ūkis ir žemės ūkio pramonė, kuri šiais metais stebina rekordiniais derliais ir pelningumu. Mes turime kurti totalų lietuvišką žemės ūkį – visur labai daug dirvonuojančių žemių, daug galimybių. Tam reikalinga tam tikra sąmoninga politika“, – tvirtino „Anties“ lyderis.
V.Uspaskichas elgėsi populistiškai, puolė oponentus
M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, V.Uspaskichas debatuose naudojo oponentų puolimo taktiką.
„Vedėjas bent tris kartus turėjo jį gražinti į savo vietą. Jis nuolat nutraukė kitus diskusijų dalyvius. Bet neaišku, kaip V.Uspaskicho puolimą įvertins rinkėjai, ar tai duos norimą rezultatą“, – sakė M.Garbačiauskaitė.
Anot R.Vilpišausko, V.Uspaskicho diskusijų kultūra gali atstumti dalį rinkėjų.
 |
| BFL nuotr./Renginio akimirka |
„Rinkėjai, kuriems įdomios tokios diskusijos, domisi ir argumentacija, ir pačia diskusijų kultūra. Kam tai neaktualu, arba patinka toks būdas, kaip kalbančiojo pertraukimas, juokas ir panašūs dalykai, tikriausiai nežiūri tokių laidų“, – sakė R.Vilpišauskas.
Daugelio ekspertų kritikos sulaukė ne tik emocingos V.Uspaskicho kalbos, bet ir pareiškimas, kad Darbo partijai atėjus į valdžią Lietuvoje po dvejų metų neliktų nedarbo.
„Niekada istorijoje nebuvo valstybės, kuri sumažintų nedarbą iki nulio procentų. Net jei kalbėtume apie nedarbo sumažinimą iki natūralaus 5 proc. lygio, aš irgi manau, kad beveik nėra jokių teorinių galimybių tai padaryti per 2-3 metus nuo dabartinių 13 procentų. Akivaizdu, kad tai yra elementarus populizmas, bandant įtikinti rinkėjus, kurie turi mažesnį ekonominį išsilavinimą“, – sakė N.Mačiulis.
Tuo tarpu A.Kaušpėdas teigiamai įvertino V.Uspaskicho siūlymą skatinti vietos gamybą ir konkuruoti su importu.
Pasak A.Maldeikienės, darbo partija remiasi ne logika, o garsiu kalbėjimu. Pasak jos, aiškinimas, jog gamyba kuriama tik gamyboje, neturi jokio ekonominio turinio.
R.Paksas vėl vengė konkretumo, elgėsi korektiškai
Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, labai populistiškai ir abstrakčiai kalbantis R.Paksas išlieka silpniausiu debatų dalyvių.
„Manau, debatai jau yra persikėlę į kitą lygį ir vograuti apie tai, kad kaip čia dabar reikia padaryti, kad žmonės pradėtų labiau pasitikėti savo valstybe, yra nebeaktualu. Juolab, kad “Tvarka ir Teisingumas„ savo rinkimų programoje turi ganėtinai nemažai tokių kabliukų, originalių dalykų, kuriuos ne visus aptarė ir išnaudojo. Jie minėjo valstybinio banko sukūrimą, bet visiškai nekalbėjo apie progresinius mokesčius“, – sakė delfi.lt vyriausioji redaktorė.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Rolandas Paksas |
R.Vilpišausko teigimu, R.Paksas labiausiai išsiskiria kalbomis apie emigraciją, orų gyvenimą, teisingumo jausmą, taip apeliuodamas į tam tikrą rinkėjų grupę, tačiau nesigilina į priežasčių ir pasekmių ryšius.
„R.Paksas tenkinosi gražiais šūkiais, bet konkretumo buvo labai mažai. Jo pasisakymas, kad “Lietuva be kokybiško valdymo – Lietuva be ateities„ puikiai skamba, bet ką tai reiškia? Arba “Norint daryti reikia daryti, norint sukurti darbo vietas, reikia kurti„ – vėl gražiai skamba, bet buvo nepaprastai mažai konkretumo“, – teigė K.Girnius.
N.Mačiulis neigiamai vertino tiek R.Pakso, tiek A.Butkevičius teiginius apie didesnę valstybės įtaką verslo valdymui.
„Kai kurios partijos galvoja, kad valstybės yra geresnis įmonių savininkas ir gali geriau vykdyti verslą. Panašu, kad Lietuvoje kai kurie politikai dar gyvena planinės ekonomikos mintimis, taip kaip mes gyvenome Sovietų Sąjungoje, kai įmonių savininkė buvo būtent valstybė“, – sakė A.Mačiulis.
Anot A.Kasparavičiaus, šįkart R.Paksas pasirodė geriau nei praėjusios savaitės diskusijoje.
„R.Paksas atrodė labiau savimi pasitikintis, turėjo ką pasakyti. Man patiko jo mintis apie pasitikėjimą valstybe, kad jis gali mažinti šešėlinę ekonomiką“, – teigė A.Kasparavičius.
A.Kaušpėdas pabrėžė, kad R.Paksas elgėsi korektiškai ir pagarbiai kitų atžvilgiu.
