Tai apibendrindami kelis mėnesius BNS ir „Lietuvos ryto“ televizijos rengtus rinkimų debatus teigė BNS kalbinti ekspertai.
Ekspertų vertinimu Darbo partijos vadovas Viktoras Uspasksichas ir Tvarkos ir teisingumo vienas lyderių Valentinas Mazuronis debatuose nevengė populizmo ir atskleidė besiorientuojantys ir į vadinamuosius protesto balsus.
Drąsos kelio partijos sąrašo lyderė Neringa Venckienė daugelio ekspertų vertinimu apskritai debatuose pasirodė silpniausiai, tačiau paskutinėje laidoje, kai kurių ekspertų vertinimu, pasirinko naują – oponentų puolimo taktiką ir atrodė tvirčiau.
Paskutinėje debatų laidoje šešių populiariausių partijų vadovai turėjo atsakyti į neapsisprendusių rinkėjų klausimus.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: geriausiai pasirodė E.Masiulis ir A.Kubilius
Portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, šioje laidoje geriausiai pasirodė E.Masiulis ir nustebino naujos taktikos besiėmusi N.Venckienė.
„Jautėsi, kad debatai yra nervingi, kad tai jau yra paskutiniai debatai ir lyderiai neturėjo ekspertų, turėjo viską ištraukti patys. Man geriausiai pasirodė E.Masiulis. Ir šiuose debatuose ir apskritai. Gerai atsakinėjo į klausimus, konkrečiai, yra sunkiai išmušamas iš vėžių. (...) Mane nustebino N.Venckienė. Jautėsi, kad po praėjusių dviejų visiškai nesėkmingų debatų ji padarė išvadas, pasitreniravo dar kituose debatuose, kitose televizijose ir sugrįžusi smogiamąja jėga puolė valdančiuosius. Ji nuolat puolė E.Masiulį, ir A.Kubilių. Ji šnekėjo populistinius dalykus.
Kažkaip perėjo į tokį puolimą, ji priminė bankus, šnekėjo tokiais terminais, kad reikia juos pažaboti. Ji priminė “Snorą„, elektrinę, vėl, žinoma, kalbėjo apie tai, ką išmano geriausiai – teisėtvarkos reformą. Ir šiaip, jos klausia, kaip užtikrinti jaunimui būstą, o ji kalba apie švietimo reformą. Kompetencijos trūko, bet ji pasirodė geriau, kai kurios idėjos buvo apskritai neblogos, kaip, pavyzdžiui, dividendų apmokestinimas“, – svarstė M.Garbačiauskaitė.
Konservatorių vadovas premjeras A.Kubilius bei socialdemokratų vadovas A.Butkevičius atsakydami į konkrečius neapsisprendusiųjų klausimus, M.Garbačiauskaitės–Budrienės nuomone, atrodė blankiai.
Anot jos, Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas vadovų Valentinas Mazuronis nevengė populizmo.
Apibedrindama visas kelis mėnesius tiesiogiai transliuotas debatų laidas, M.Garbačiauskaitė – Budrienė teigė geriausius balus skirianti E.Masiuliui ir A.Kubiliui.
Geriausiai visuose debatuose pasirodė E.Masiulis ir, žinoma, A.Kubilius. Iš dalies todėl, kad jie nuolat virė toje situacijoje, nuolat čiupinėjo tuos dokumentus, skaičius.
„Geriausiai visuose debatuose pasirodė E.Masiulis ir, žinoma, A.Kubilius. Iš dalies todėl, kad jie nuolat virė toje situacijoje, nuolat čiupinėjo tuos dokumentus, skaičius. Jie yra informuoti apie problemas, jie turi ekspertus, kurie dirba įvairiose srityse. Ir jiems lengviau operuoti ir skaičiais, ir sąvokomis. Sakyčiau, E.Masiulis yra stiprus ateities lyderis, labai konkrečiai besilaikantis liberaliosios savo linijos ir nuosekliai besilaikantis. A.Kubilius, kaip ir visa konservatorių programa, yra pastatyta ant tęstinumo. (...) A.Kubilius visada atremdavo kažkokius populistinius ar kritikuojančius kitų partijų pasisakymus racionaliais argumentais. Sakydavo, kad jeigu mes įgyvendinsime viską, ko jūs norite, tai biudžetas neteks dalies lėšų“, – svarstė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Anot jos, socialdemokratai šiuose debatuose „pagaliau išgrynino savo socialdemokratišką liniją, dėl progresinių mokesčių ir panašių dalykų, jie pradėjo orientuotis į platesnį, į viešą interesą ir darbo žmonių gynimą“. „Na, tai, ką jie ir turėjo daryti visada“, – teigė ekspertė.
„V.Mazuronis orientuojasi į mažą žmogų, į protesto balsus. Ir jo tas toks puolimas, suniekinimas visą laiką valdančiųjų, kalbėjimas apie tai, kaip reikia pažaboti bankus, kaip reikia pažaboti vagis, tai čia retorika jau artima A.Paleckiui“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Anot jos, V.Uspaskichui debatų laidose gerai talkino komanda ir partiečių parama: „Vienose debatuose jam sekėsi geriau, kituose prasčiau, tačiau jis visą laiką turėjo gerą paramą iš savo partiečių. Tarkim, iš to paties V.Gapšio, kuris neblogai parėmė jį ir dėstė savo idėjas. Visgi V.Uspaskichas liko ganėtinai populistiškas. Nors jo idėja apie tai, ką jisai kalba, tai jis aiškiai orientuojasi į didesnes pajamas gaunančius rinkėjus, verslus kuriančius“.
Kęstutis Girnius: silpniausia - Neringa Venckienė
Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus manymu, paskutinėje debatų laidoje visų partijų lyderiai atrodė „pavargę ir išsikvėpę“, beveik visi neatsakė konkrečiai į klausimus ir kartojosi.
„Silpniausia, mano nuomone, aiškiai pasirodė Venckienė, ji akivaizdžiai nekompetetinga ir kovinga, pikta. Nuolat kritikavo valdžią ir dažnai nepgrįstai. Pavyzdžiui, teigė, kad A.Kubiliaus Vyriausybė yra atsakinga, kad Lietuvoje algos yra žemesnės nei ES, lyg prieš A.Kubiliaus Vyriausybę dar nebuvo 16 metų kitų valdžių. (...) N.Venckienė aiškiai yra nepribrendusi rimtam politiniam darbui“, – svarstė K.Girnius.
Jo manymu, paskutinėje debatų laidoje kiek silpniau pasirodė E.Masiulis, išsiskyrės pasikartojančiais „standartiniais“ atsakymais į skirtingus konkrečius klausimus.
„Gerai pasirodė A.Kubilius. Jis ramiai kalbėjo, nesivėlė į polemikas. Nors galima ir ginčytis, bet man patiko, kad, skirtingai nuo visų kitų tvirtinimų, jog reikia žūtbūt sustabdyti migraciją , užkirsti jai kelia, jis teisingai pastebėjo, kad dabartinėmis sąlygomis, tai neįmanoma, migracija neišvengiama, ir jei dalis grįžų – nereikėtų jos besąlygiškai smerkti“, – kalbėjo K.Girnius.
Gana užtikrintai baigiamojoje debatų laidoje, politologo manymu, jautėsi ir socialdemokratų vadovas A.Butkevičius, buvęs pasirengęs ir turėjęs atsakymus į klausimus.
Tačiau apibendrindamas visus debatus, K.Girnius kritiškai vertino bendrą debatų kokybę ir juose rodytą politinę kultūrą.
„E.Masiulis pabaigoje teigė, kad šie debatai yra kokybinis šuolis, politinės kultūros lygio pakėlimas. Tai jei čia yra politinės kultūros lygio pakilimas, tai aš aiškiai nesuprantu, kas yra politinė kultūra“, – teigė apžvalgininkas.
Romas Lazutka: N.Venckienė jau priprato prie kamerų
Tuo metu sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sakė, jog šįkart debatuose „originalesniais“ pasisakymais išsiskyrė N.Venckienė.
„Ji tikrai pasirodė neblogai. Jos atsakymai buvo originalesni. Jos atsakymai buvo aštresni ir apibendrinti. Šį kartą ji taikliau atsakinėjo – matyt, ji jau priprato prie kamerų. Jos čia buvo geriausia laida. Kiti politikai buvo šovinius jau iššaudę visuose kituose debatuose – jie nieko naujo nepasakė, tik kartojo ką anksčiau išmoko“, – teigė R.Lazutka.
Tačiau jis pridūrė, jog Drąsos kelio lyderė „į visus klausimus atsakinėti bandė per teisėtumo ir teisingumo prizmę“.
Kiti politikai, anot jo, „nebeturėjo, ką pasakyti“.
„Man pasirodė, kad politikai pabandė išlaikyti egzaminą pas tuos jausnus žmones, bet jų klausimai buvo taiklesni negu atsakymai“, – teigė ekonomistas.
„Konkrečių atsakymų labai stigo. Politikai kalba tą patį visose laidose, neskiria emigracijos ir nedarbo. Juk yra jaunų žmonių, kurie čia neturi darbo, bet neemigruoja. Klausimai buvo skirtingi, o atsakymai – tie patys atsakant ir dėl nedarbo, ir emigracijos“, – kalbėjo R.Lazutka.
Jis išskyrė, kad kalbant apie balsavimą internetu „niekas nepastebėjo to akcento, kad rinkimuose turėtų dalyvauti žmonės, kurie gyvena toje šalyje, kur renkama valdžia, kur jie moka tai valdžiai mokesčius“.
„Tai nėra gerai, kad politikai nė vienas nedrįso pasakyti prieš, nors akcentavo, kad balsavimas internetu gali būti nesaugu ar neteisinga. Politikai-lyderiai turėjo parodyti, kad čia yra problema“, – sakė R.Lazutka.
Algimantas Kasparavičius: geriausią įspūdį padarė socialdemokratų „socialinė programa“
Istorikas Algimantas Kasparavičius teigė, jog paskutinėje debatų laidoje jam geriausią įspūdį padarė socialdemokratų „socialinė programa“. Šiai partijai vertindamas debatus jis skyrė pirmąją vietą.
„Nežiūrint tam tikrų, sakykime, sisteminių ydų ar prieštaringumų, vis dėlto, socialdemokratų socialinė programa, jų vidinis potencialas, patirtis būnant valdžioje leidžia galvoti, kad jų valdoma Lietuva turi perspektyvą tam tikram progresui“, – sakė Lietuvos istorijos instituto atstovas.
Likusių debatų dalyvių atžvilgiu A.Kasparavičius buvo gana kritiškas. Nepalankių pastabų sulaukė ir antrąją vietą, istoriko vertinimu, užėmusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Gaila ir liūdna, bet krikdemai su savo lyderiu, mano akimis žvelgiant, nepasiūlė nieko naujo ir praktiškai siūlo gyventi vakarykštėje dienoje“, – kalbėjo jis.
Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją jis pavadino „labiausiai rizikingomis partijomis“.
„Darbo partija disponuoja dideliais pinigų srautais. Žinome, kur partijos lyderis kilus grėsmėms ieško politinio prieglobsčio. Tai, mano akimis žiūrint, yra nelabai geras ženklas“, – teigė A.Kasparavičius.
„Liberalų sąjūdis ir ypatingai jo jaunas energingas lyderis, man atrodo, pernelyg yra linkęs melstis abejotinoms verslo grupėms, abejotiniems interesams ir pinigams“, – kalbėjo istorikas.
„Tvarkiečius“ ir Drąsos kelio partijos, anot jo, yra nesavarankiškos politinės jėgos, nuo kurių valios procesai nepriklausys.
„“Tvarka ir teisingumas„ ir N.Venckienės partija, man atrodo, labiau yra partijos-palydovai, kurių veikla labiau priklausys nuo to į kokią orbitą jos pateks, o ne nuo jų pačių valios. Jeigu jos prisišlies prie vienos koalicijos, jų politika gali būti vienokia. Žodžiu, tai nėra savarankiški politiniai junginiai“, – reziumavo A.Kasparavičius.
