Demografinė katastrofa Lietuvoje
Tikriausiai niekam ne naujiena, kad Lietuvoje per 21-erius nepriklausomybės metus įvyko ir tebevyksta demografinė katastrofa. Iš Lietuvos išvyko ir užsienyje gyvena labai didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių. Pateikiu oficialią Lietuvos migracijos statistiką 1998-2011 metais.
 |
| Lietuvos migracijos statistika (šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Eurostatas) |
Taigi, pagal oficialius duomenis dėl emigracijos per paskutiniuosius 14 metų užsienyje turėjo apsigyventi ir nebūti grįžę 180-250 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Prie jų dar reiktų pridėti seniau išvykusius ir dvigubą pilietybę turinčius asmenis. Tikslių duomenų apie jų skaičių neturiu.
Realūs emigracijos mąstai yra daug didesni. Pagal kai kuriuos vertinimus 1990–2011 m. iš Lietuvos emigravo apie 670 tūkst., o į šalį sugrįžo apie 110 tūkst. gyventojų. Taigi užsienyje gali gyventi apie 560 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK, vrk.lt) pateikė duomenimis apie Seimo rinkimų apygardas. Visų apygardų rinkėjų skaičius (į jį neįeina iš Lietuvos išsiregistravę rinkėjai) susumavus išeina – 2 580 379 rinkėjų (VRK duomenys). Jei skaičiuosime, kad 5/6 dalis nuo visų gyventojų yra daugiau kaip 18 metų amžiaus (2,5 mln. rinkėjų nuo 3 mln. gyventojų). Tai iš 560 tūkst. emigrantų rinkėjų būtų apie 466 tūkst. Taigi emigrantai sudarytų apie 15% visų rinkėjų skaičiaus. Sudėjus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius rinkėjus, jų bendras skaičius turėtų būti apie 3 mln., ir tai yra per didelis skaičius. Keliu hipotezę, kad nemažai žmonių, įrašytų į rinkėjų sąrašus vietinėse apygardose iš tikro yra išvykę ir ilgą laiką gyvena užsienyje. Todėl manau tikroji emigrantų rinkėjų dalis yra netgi didesnė nei 15%.
Aišku mes visi labai norėtume, kad emigrantai sugrįžtų ir Lietuvoje galėtų sėkmingai kurti savo ateitį, bet realybė yra tokia kokia yra. Didelė dalis Lietuvos piliečių gyvena užsienyje, todėl vadovaujantis demokratijos principais, juos atstovauti turėtų proporcinga dalis Seimo narių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pirmas sakinys teigia - „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“ Šiame sakinyje šiuo atveju esminis žodis yra „lygia“ - kiekvieno piliečio balsas turi būti lygus kito piliečio balsui nepriklausomai nuo to ar jis gyvena Lietuvoje ar užsienyje. Toliau parodysiu, kodėl šis principas neišpildomas pagal egzistuojančius įstatymus.
Nebeatitinkantis dabarties realijų Seimo rinkimų įstatymas
Pagal dabartinio Seimo rinkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį - “Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas.” Tai reiškia, kad visi emigrantai, nepriklausomai nuo to kiek jų yra, balsuoja Naujamiesčio apygardoje nr. 1 esančioje Vilniuje ir apimančioje Naujamiesčio mikrorajoną. Šioje apygardoje yra išrenkamas vienas Seimo narys. Emigrantai taip pat balsuoja ir daugiamandatėje apygardoje, kurioje sudedami visų Lietuvos respublikos piliečių balsai.
Istoriškai emigrantai labai vangiai balsuodavo Seimo rinkimuose. Tai matoma pateiktoje lentelėje:
 |
| Emigrantų balsavimas Seimo rinkimuose |
Didžiausias kiekis užsiregistravusių buvo 17 tūkst. 2004 metais, o balsavusių – 10 tūkst. 2008 metais. Tai yra labai maži kiekiai ir pats VRK pirmininkas Z. Vaigauskas pripažįsta, kad užsiregistruoja bei balsuoja gal 1 iš 20 emigrantų.
Seimo rinkimų įstatymas taip pat numato, kad rinkimų apygardų dydžiai turi būti tarp 80% ir 120% nuo visų rinkimų apygardų vidurkio. Bet tas pats įstatymas nenumato ar prie šito skaičiaus turi būti pridėtas užsienio lietuvių sąrašas. Dar yra ir toks niuansas, kad rinkimų apygardos sudaromos likus 95 dienų iki rinkimų, o ambasados rinkėjų sąrašus turi atsiųsti likus 15 dienų iki rinkimų. Taigi, jei po užsienio lietuvių rinkėjų sąrašo atsiuntimo paaiškėja, kad Naujamiesčio apygarda viršyja įstatymo numatytas ribas, tai jau nieko pakeisti nebegalima ir yra atsiduriama pilkojoje įstatymo zonoje. VRK daro geriausią ką gali šioje situacijoje padaryti – ji sudarant apygardas Naujamiesčio apygardai priskiria rinkėjų skaičių kiek įmanoma artimesnį žemesniajai ribai - 80% nuo vidurkio. Tokiu būdu, pridėjus užsienio lietuvių rinkėjų sąrašą, aukštesnioji riba viršijama palyginus nedaug. Atrodo daromas logiškiausias dalykas kokį įmanoma padaryti, bet taip neatkreipiamas dėmesys į šią problemą. VRK šiuo atveju nieko daugiau negali padaryti, nes įstatymus priima Seimas.
2008 metais balandžio 10 dieną buvo bandymas pakeisti Seimo rinkimų įstatymą įvedant 72-ą rinkimų apygardą skirtą vien tik užsienio lietuvių rinkėjams. Tačiau jis buvo atmestas iš esmės susilaikiusių Seimo narių balsais. Balsavimo rezultatus galite pažiūrėti čia. Apie bandymus pakeisti šį įstatymą per paskutinę Seimo kadenciją nėra žinoma.
Nuo 2008 metų situacija dar labiau pasikeitė – emigrantų skaičius dar labiau padidėjo. Pagal konservatyvias prognozes emigrantų rinkėjų gali būti tiek kiek Kaune (267 tūkst. rinkėjų), kuriame yra išrenkami 8 Seimo nariai. Ar netgi tiek kiek Vilniuje (413 tūkst. rinkėjų), kuriame yra išrenkama 10 Seimo narių. Logiškai mąstant Seimo narių vietų skaičius skiriamas emigrantams taip pat turėtų būti panašus. Tiksliau, apygardas reiktų perskirstyti taip, kad būtų išlaikytos proporcijos. Tokio įstatymo pavyzdys yra Prancūzijos parlamento rinkimų sistema.
Problema ta, kad užsienio lietuviai labai neaktyviai dalyvauja rinkimuose ir taip gaunasi, kad jie tarsi neegzistuoja. Ar jų yra 560 tūkst. - tiek kiek rodo neoficialios prognozės, ar 16 tūkst. - tiek kiek užsiregistruoja balsuoti Seimo rinkimuose?
Kodėl emigrantai nebalsuoja?
Aš išskirčiau tris pagrindines priežastis, dėl kurių emigrantai nebalsuoja.
- Lietuvos valdžia yra atitrūkusi nuo emigrantų problemų ir jų nesprendžia. Iš dalies tai yra dėl to, kad Seime nėra Seimo narių, kurie atstovautų emigrantų interesams. Taigi žmonės tiesiog gali nerasti partijų ir asmenų už kurios būtų verta balsuoti.
- Emigrantai nebesieja savo ateities su Lietuva arba Lietuvos bėdos jiems atrodo per daug sudėtingos, iki tokio lygio, kad geriausia išeitis yra atsiriboti nuo jų.
- Nėra sudarytų sąlygų balsavimams. Gyvenant užsienyje dažnai yra labai sudėtinga nuvykti į ambasadą, balsuojant paštu reikia išankstinės registracijos, apie kurią ne visi yra informuoti. Balsavimas internetu šią situaciją pakeistų.
Ką galima pakeisti per šiuos Seimo rinkimus?
Aš siūlau esamą situaciją pabandyti pakeisti masiškai padidinus Seimo rinkimams užsiregistravusių emigrantų skaičių. Jei užsiregistravusių emigrantų bus apie 100 tūkst. ar daugiau, tai naujasis Seimas nebegalės ignoruoti egzistuojančios problemos ir turės emigrantams išskirti vieną ar daugiau atskirų rinkimų apygardų. Jei naujasis Seimas po rinkimų pats nepradės svarstyti Seimo rinkimų įstatymo pataisos, tai šios iniciatyvos teks imtis piliečiams. Tam reikės 50 tūkst. piliečių iniciatyvinės grupės.
Veiksmų planas
Veiksmų planas yra labai paprastas – kuo skubiau nueiti į šalies kurioje gyvenate Lietuvos Respublikos ambasados ar artimiausios atstovybės puslapį, susirasti informaciją apie registraciją rinkimams ir užsiregistruoti. Daugelyje ambasadų registruotis galima internetu užpildant atitinkamą formą, kitose reikia parsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir atsiųsti atgal paštu, faksu arba el. paštu. Kaip tiksliai tai atlikti yra aprašyta šiame VRK puslapyje.
Užsiregistravus ambasadoje paskui iš tikro bus galima balsuoti tik Seimo rinkimuose, tik referendume arba net iš viso nebalsuoti, pats užsiregistravimo faktas yra savaime svarbus ir daug ką lemia.
Užsiregistravęs būtinai perduok šią žinią savo šeimai, giminėms ir draugams tiesiogiai, socialiniais tinklais, SMS, telefonu, Skype, el. paštu ir visais kitais įmanomais būdais.
Kuo svarbi ši rugsėjo pradžia?
 |
| Ambasadų sąrašas su vėliausios registracijos dienomis |
Rugsėjo pradžia yra paskutinis terminas iki kurio emigrantai gali užsiregistruoti balsavimui paštu arba atvykstant į ambasadą. Dėmesio, kiekvienoje ambasadoje ši data yra skirtinga. Atvykti į ambasadą (kaip supratau) galima ir be registracijos, bet tada prieš rinkimus reikia paskirti laiko ir pinigų fiziškai nuvykti į ambasadas šiomis dienomis (informacija paimta iš VRK puslapio):
2012 m. spalio 2-5 d. nuo 10.00 iki 12.00 val., nuo 14.00 iki 16.00 val. (vietos laiku);
2012 m. spalio 8-12 d. nuo 10.00 iki 12.00 val., nuo 14.00 iki 16.00 val. (vietos laiku);
2012 m. spalio 14 d. nuo 7.00 iki 20.00 val. (vietos laiku, bet ne ilgiau kaip iki 20.00 val. Lietuvos laiku).
Šie laikai yra labai riboti – prieš rinkimus per dieną leidžiamos tik 4 valandos balsavimams ir viskas vyks darbo dienomis, kai dirbantys žmonės negalės atvykti. Rinkimų dieną balsavimas vyks ilgiau, bet tikriausiai pačiose ambasados bus didelės eilės, ypač tose šalyse, kur paskutiniaisiais metais labai padaugėjo emigrantų Lietuvos piliečių.
 |
| Ambasadų sąrašas su vėliausios registracijos dienomis |
Taigi lieka vienintelis likęs būdas balsuoti – balsavimas paštu. Tačiau tam reikia visų pirma užsiregistruoti ambasadoje iki tos ambasados nustatytos dienos. Dar viena problema yra ta, kad kiekvienoje ambasadoje diena iki kurios galima užsiregistruoti yra vis kita. Ambasadų sąrašas su vėliausios registracijos dienomis pateiktas lentelėje:
Dėmesio! Norvegijoje ir Moldovoje registracija baigėsi 3 dieną!
Kodėl tai reikėtų daryti?
Manau straipsnyje pateikiau pakankamai priežasčių, kodėl emigrantai turėtų registruotis balsavimui. Apibendrinant, emigrantai šiems rinkimams turėtų registruotis jei:
- Ateityje norėtų turėti atskirą atstovą Seime, kuris rūpintųsi emigrantų reikalais;
- Net jei galvoja greitu laiku grįžti gyventi į Lietuvą arba iš viso negrįžti, bet galvoja, kad toks atstovas padėtų kitiems emigrantams, kurie gyvena ar dar tik gyvens užsienyje;
- Mano, kad Seimo nariai vienmandatėse apygardose turėtų būti renkami laikantis proporcingumo principo – Naujamiesčio apygarda viršija nustatytas ribas;
- Nori pasakyti, kad jie egzistuoja ir kad jų balsas turi būti išgirstas!
Jei manai, kad tai yra svarbu, tai pasidalink šia žinia su savo šeima, giminėmis ir draugais tiesiogiai, socialiniais tinklais, SMS, telefonu, Skype, el. paštu ir visais kitais įmanomais būdais.
