15min.lt gautame dokumente – net 192 puslapiai. Daug vietos konservatorių rinkimų programoje skiriama buvusių darbų aprašymui, kritikuojamos buvusios vyriausybės.
„Vyriausybei visų pirma teko imtis gaisrininko darbo, nes buvusiųjų vyriausybių nebuvo pasirūpinta priešgaisrine ekonomikos ir biudžeto apsauga. Ir ne tik tuo. Dar pavojingiau – biudžeto miške buvo palikta daugybė degių ar net sprogių daiktų“, – rinkimų programoje rašo konservatoriai.
TS-LKD teigia, kad, pradėję dirbti 2008 m. gruodį, aptiko neapmokėtas sąskaitas ir iš ilgamečio pertekliaus į milijardinį deficitą patekusį „Sodros“ biudžetą.
Biudžeto miške buvo palikta daugybė degių ar net sprogių daiktų, – rašo TS-LKD.
„Buvo akivaizdu, kad buvusios Vyriausybės deklaruotas 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) deficito tikslas 2008 metais ne tik kad nebus pasiektas, bet faktinis rezultatas bus daug blogesnis“, – rašoma dokumente.
Krizė esą pareikalavo iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės parengtus 2009 m. biudžetų projektus – atsisakyti nemažos dalies pažadėtų ar net pradėtų įgyvendinti išlaidas didinančių priemonių ir ganėtinai skubiai didinti kai kuriuos mokesčius.
„Ankstesnės Vyriausybės parengtų 2009 m. biudžetų projektų patvirtinimas ir vykdymas būtų reiškęs keliolika proc. BVP „skylę“ tarp pajamų ir išlaidų“, – teigia konservatoriai.
Jų veiksmai esą padėjo suvaldyti krizę, arba, jų pačių žodžiais tariant, gaisras buvo užgesintas, o pasekmės yra likviduojamos.
Nustatys įmokų „Sodrai“ lubas
Konservatoriai žada palaipsniui mažinti mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų apmokestinimą. Jų teigimu, nors Lietuva ir neturi progresinių mokesčių, progresiškumas egzistuoja. Pavyzdžiui, minimalią mėnesinę algą (MMA) uždirbtais Lietuvos pilietis kaip pajamų mokestį sumoka apie 7 proc. savo uždarbio, tuo metu uždirbantis 3500 Lt per mėnesį – 15 proc.
„Manome, kad yra galimybių didinti pajamų mokesčio „progresiškumą“ dar labiau, mažinant mažiausias pajamas gaunančiųjų mokamą gyventojų pajamų mokestį. Ketiname nuosekliai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kol jo maksimali suma mažiausiai uždirbantiems pasieks minimalią algą. Daugelis tyrimų tvirtina, kad tai ne tik sumažins pajamų nelygybę, bet ir prisidės prie užimtumo augimo“, – rašoma programoje.
15min.lt jau rašė, kad Liberalų sąjūdis žada nustatyti įmokų „Sodrai“ lubas.
Tą siūlo daryti ir konservatoriai. Įvedus socialinių draudimo įmokų lubas, sumažėtų labiausiai kvalifikuotos darbo jėgos kaštai, būtų skatinamas užimtumas, didelę pridėtinę vertę kuriančio verslo konkurencingumas.
Konservatoriai teigia suvokiantys, kad tokie siūlymai trumpuoju laikotarpiu tik padidins „Sodros“ biudžeto skylę. Dėl TS-LKD siūlo tokius mokesčių sistemos pakeitimus:
- perėjimą prie visuotinio (su socialiai atsakingai nustatytu neapmokestinamu minimumu) nekilnojamojo turto mokesčio;
- mažiau teršti aplinką skatinančio transporto priemonių mokesčio įvedimą;
- tolesnį įvairių (socialiai nereikšmingų) lengvatų ir išimčių skaičiaus mažinimą, taip išplečiant taikomų mokesčių bazes.
Siekis – narystė euro zonoje
TS-LKD programoje stojimas į euro klubą išlieka artimiausio laikotarpio prioritetu.
Tam, kad Lietuva įstotų į euro zoną, ji turi atitikti Mastrichto kriterijus. Tačiau konservatoriai nenumato priemonių, kaip to bus siekiama.
„Tačiau manome, kad 2013 m. prasidės laikotarpis, kuris bus palankiausias Lietuvai atitikti visus Mastrichto kriterijus“, – skelbia konservatoriai.
Toliau rašoma, kad TS-LKD demokratai tikisi stabilesnės euro zonos situacijos kitais metais.
„Europos Sąjunga per savo neilgą istoriją nuo pat XX a. 6-ojo dešimtmečio yra pergyvenusi ne vieną krizę, ir iš kiekvienos krizės išeidavo labiau sustiprėjusi ir labiau konsoliduota. Pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos priimti sprendimai dėl vieningos fiskalinės drausmės politikos, rengiami sprendimai dėl labiau konsoliduotos bankų priežiūros yra žingsniai, vedantys link labiau konsoliduotos Europos Sąjungos, ir todėl juos vertiname pozityviai. Šios krizės pagimdytas vis tvirtėjantis pačių europiečių suvokimas, kad ir politinė Europos Sąjunga turi tapti labiau konsoliduota, Lietuvai geopolitine prasme yra naudingas“, – rašoma dokumente.
Naujas renovacijos modelis
Renovacijos programa neveikia. Tą pripažįsta ir konservatoriai, tegalintys pasigirti kukliu pastarųjų trejų metų rezultatu – per trejus metus daugiau kaip milijardas litų buvo panaudota viešųjų pastatų renovacijai.
„Deja, bet vykdomas gyvenamųjų pastatų renovacijos mechanizmas neveikia tinkamai. Gyventojai nesiryžta pradėti renovacijos. To pasekmė – renovacijos procesas vėluoja, lėtai išsijudina, todėl ir turime pastatus, kuriuose gyventi šalta, didžiules sąskaitas už šilumą, didelį dujų importą, kuris panaudojamas orui šildyti kiauruose namuose. O galimybe masiškai renovuoti pastatus ir sukurti dešimtis tūkstančių darbo vietų nepasinaudojame“, – rašoma dokumente.
Todėl siūlomas naujas, jau esą atskirose savivaldybėse išbandytas, modelis. Pagal jį renovacijos planą ruoš savivaldybės, o visą procesą valdys savivaldybės komunalinių paslaugų įmonė, kuri ims ir paskolas, reikalingas renovacijai, bei prisiims riziką.
„Daugiabučio gyventojas neturės rūpintis renovacijos darbais, jam nebus užkraunama kokia nors paskola. Gyventojas gaus garantiją, kad jo sąskaita sumažės, butas taps šiltesnis, o komunalinių paslaugų įmonė grąžins renovacijai paimtą paskolą iš sutaupytos energijos sąskaitos. Skatinsime ir privačias iniciatyvas, galinčias pasiūlyti finansuoti ir atlikti renovaciją, o grąžą gauti per sumažintą energijos sąskaitą“, – rašo TS-LKD.
Nereguliuos smulkaus verslo
Konservatoriai, jei tik laimės rinkimus, žada ypatingą dėmesį skirti smulkiajam verslui. Bus atsisakyta perteklinio reguliavimo, itin smulkus verslas apskritai nebebus reguliuojamas.
„Negi turime dideliam vaikų darželiui taikomomis higienos normomis reguliuoti vaikų darželį, kuriame prižiūrimi penki vaikai? Juk tiek vaikų gali turėti šeima, kurios niekas nereguliuoja. Ar visa apimtimi reguliuoti vieną kambarį nuomojančią kaimo turizmo sodybą?“ – svarsto konservatoriai.
Žadama lengvinti verslui priėjimą prie bankinio finansavimo ir t.t.
Investuotojų ieškos Azijoje
Konservatoriai rinkimų programoje nepamiršta pasigirti, kokius tarptautinius verslo milžinus į Lietuvą pritraukė. Ir žada nesustoti. Šįsyk investuotojų medžioti TS-LKD žada leistis į Aziją.
„Investicijų srauto atėjimas Lietuvos verslui padės suprasti kultūrą, sukurti kontaktus ir ilgainiui imti eksportuoti į Azijos šalis“, – rašoma dokumente.
Didelį dėmesį ketinama skirti aukštųjų technologijų pramonei. Ketinama remtis Izraelio patirtimi, kur investuotojams į gamybinius aukštųjų technologijų projektus yra siūloma parama, atitinkanti priklausomai nuo regiono, iki 5 metų jų sumokamų mokesčių vertės.
Atominė šlovė
Planuojamą naująją Visagino atominę elektrinę (VAE) konservatoriai vadina verslo „šlovės valanda“ (dokumente rašoma kabutėse).
VAE statyba atveria milžiniškas galimybes Lietuvos verslui. Beveik penki milijardai litų bus išleisti įsigyti medžiagoms ir paslaugoms iš regiono įmonių. Statybos metu dirbs iki šešių tūkstančių žmonių.
„Tačiau pasinaudoti šiomis galimybėmis galėsime tik tinkamai pasiruošę. Mūsų įmonės turi pasiruošti atitikti labai aukštus atominės statybos reikalavimus, gauti specifines kvalifikacijas ir sertifikatus. Tam jau turime skyrę struktūrinių fondų lėšų, organizuojamos pasiruošimo konferencijos. Tas darbas turi būti tęsiamas“, – rašo konservatoriai.
Rinkimų programą konservatoriai oficialiai ketina pristatyti šeštadienį.
