Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, kreipėsi į KT, prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai.
Nori išsklaidyti abejones
„Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi. Tik KT gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pažeidimai turėjo galutiniams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės sistemos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida“, – sakė prezidentė.
Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi, – sakė prezidentė.
Prezidentė prašo KT įvertinti, ar masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Taip pat šalies vadovė prašo KT išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės–Pagėgių, Biržų–Kupiškio, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose. Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į Prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Seimas sprendimą kreiptis į KT dėl parlamento rinkimų priėmė nenumatytame posėdyje, atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) po 2012 m. spalio 14 d. įvykusių Seimo rinkimų pasiekė daugiau nei tūkstantis pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimus bei kitus Seimo rinkimų įstatymų pažeidimus ir kad dėl mažiausiai dvidešimt septynių iš jų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kreipimosi iniciatorius – Seimo narys, Tautininkų sąjungos vadovas Gintaras Songaila.
Prašė iškviesti daugybę liudininkų
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Gintaras Songaila |
Seimo narys G.Songaila KT posėdyje pareiškė turįs prašymų. Vienas iš jų buvo pakviesti liudininku ir išklausyti Liutauro Ulevičiaus parodymus, kuris yra pareiškęs atskirą nuomonę svarstomu klausimu. KT pirmininkui Romualdui Kęstučiui Urbaičiui paklausus, ar nepakaks tos medžiagos, kuri jau yra pateikta KT – atskira nuomonė, raštai, G.Songaila teigė manąs, kad L.Ulevičius galįs nurodyti, ar VRK visus atvejus tyrė, nes Tautininkų sąjunga negavo pakankamai informacijos.
G.Songaila taip pat prašė pakviesti liudyti stebėtojus iš įvairių apygardų, tarp jų ir buvusį kandidatą į Seimą, vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą, bei iškviesti generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį, kad jis pateiktų visą pažeidimų sąrašą.
KT nusprendė liudyti kviesti tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę Jonę Valčiukienę bei kelių rinkimų apygardų komisijų vadovus. L.Ulevičiui KT neteks liudyti, nes KT nusprendė turintis pakankamai jo pateiktos medžiagos.
Patvirtino nenorėdami paneigti 1,3 mln. rinkėjų valios
VRK narys Jonas Udris tvirtino, kad VRK Seimo rinkimų rezultatus paskelbė teisėtais, nes rinkimuose balsavo apie 1,3 mln. rinkėjų, tad negalima nepaisyti jų valios dėl kelių tūkstančių galimų pažeidimų. Net neatsižvelgiant į policijos pradėtus tyrimus, pažeidimų galėjo būti, anot J.Udrio, apie keturi tūkstančiai.
VRK Seimo rinkimų rezultatus paskelbė teisėtais, nes rinkimuose balsavo apie 1,3 mln. rinkėjų, tad negalima nepaisyti jų valios dėl kelių tūkstančių galimų pažeidimų, – sakė J.Udris.
Norint, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje pasikeistų – kuriai nors vienai politinei jėgai atitektų dviem mandatais daugiau, reikia apie 20 tūkst. balsų.
G.Songaila įsitikinęs, kad svarbu ištirti kiekvieną atvejį, kai įtariamas papirkinėjimas. Nes esą svarbus ir vienas mandatas, todėl būtina tikslinti mandatų skirstymo partijoms skaičiuoklę. Jeigu Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) gautų vienu mandatu mažiau, ji nebūtų peržengusi 5 proc. ribos rinkimuose, Seime nebūtų šios politinės jėgos frakcijos. Anot G.Songailos, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų apygardose, kur LLRA gavo itin daug balsų, būta labai daug pažeidimų, tačiau jie tinkamai netirti. Taip pat galėjo taip būti, kad Darbo partija gautų vienu mandatu mažiau, o Socialdemokratų partija vienu mandatu daugiau.
Todėl VRK taikoma balsų skaičiavimo ir mandatų skirstymo metodika G.Songailai kelia abejonių ir jis abejotų, ar tinkamai mandatai partijoms buvo išskirstyti.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko paklaustas, ar jis atstovauja tik Tautininkų sąjungai, ar visoms Seime dirbančioms politinėms jėgoms, G.Songaila teigė esąs Seimo pirmininkės paskirtas atstovas šioje byloje, tačiau nepatikslino, ar yra susipažinęs su visų partijų turima medžiaga, susijusia su Seimo rinkimais.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kreiptis į KT su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai VRK yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik prezidentas ir Seimas.
Jeigu KT nuspręs, kad rinkimų rezultatai patvirtinti neteisėtai, per pusę metų Lietuvoje teks rengti naujus rinkimus.
Z.Vaigauskas: nauji rinkimai kainuos apie 17 mln. Lt
Labai tiksliai suskaičiuoti, kiek pinigų būtina rinkimams surengti, Z.Vaigauskas sakė negalįs. VRK privalo organizuoti rinkimus pagal tą sumą, kurią ji gauna. O suskaičiuoti reiktų viską – tiek apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo valandų apmokėjimą, biuletenių spausdinimą, kompiuterinių sistemų panaudojimą, politinės reklamos apmokėjimą.
 |
| 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Zenonas Vaigauskas |
„Įstatymas numato, kad per pusę metų rinkimai turi įvykti. Pats trumpiausias laikas, per kurį galima surengti rinkimus, yra keturi mėnesiai. Tai būtų sunku padaryti“, – pripažino Z.Vaigauskas.
Tuo laiku darbą greičiausia pratęstų senasis Seimas. Bet tai ginčytinas klausimas. „Be Seimo Lietuvą turbūt likti negalėtų. Atsimenu ankstesnes diskusijas, kai buvo galvojama, kad darbą turėtų tęsti dabar esantis Seimas. Jo įgaliojimai nutrūksta, kai į posėdį susirenka naujasis Seimas“, – kalbėjo VRK pirmininkas.
Paklaustas, ar dabartinė VRK galėtų surengti naujus rinkimus, Z.Vaigauskas kiek ironizuodamas sakė, jog jam susidarė įspūdis, kad VRK turi būti tarsi prokuratūra, kuri ieško, kaip galima paneigti ir sugriauti rinkėjus. „O jeigu organizuotume rinkimus, kaip pasakyta įstatyme, komisija atitiktų keliamus reikalavimus. Mano supratimu, sudaryti naują komisiją būtų dar sudėtingiau“, – teigė Z.Vaigauskas.
Susidomėjimas – naudingas
Be Seimo Lietuva turbūt likti negalėtų, – įsitikinęs VRK pirmininkas.
KT posėdžio metu Z.Vaigauskas pripažino – rinkimai buvo labai sunkūs. Tai jautėsi ir stebint rinkėjų nuotaikas, ir matant, kad kova tarp politinių partijų buvo apylygė. Pirmą kartą turėta ir rekordinį kandidatų skaičių – jų buvo beveik du tūkstančiai.
Šiuose rinkimuose išskirtinis dėmesys buvo skiriamas papirkimams. Anot Z.Vaigausko, buvo sutarta su Policijos departamentu, kuris dirbo itin rimtai, fiksavo pažeidimus ir informavo apie juos VRK.
Taip pat Z.Vaigauskas pasidžiaugė Seimo pasiryžimu griežtinti bausmes už rinkėjų papirkinėjimą, tai esą ateityje gerokai palengvins rinkimų organizatorių darbą. VRK pirmininkas pasidžiaugė ir visuomenės susidomėjimu, tokiomis akcijomis, kaip „Baltosios pirštinės“.
Z.Vaigausko teigimu, papirkimų mastas nėra toks, kad galėjo turėti realios įtakos rinkimų rezultatams. Tą patvirtina ir išankstinė RAIT apklausa, kuri, įsitikinęs Z.Vaigauskas, nekelia abejonių dėl galimo papirkinėjimo. Rinkimų rezultatai praktiškai nesiskyrė nuo apklausos rezultatų.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui.
