Grupės Seimo narių kreipimąsi KT nagrinėja be eilės, argumentuodamas, kad pagal susiklosčiusią prašymų nagrinėjimo praktiką ginčai dėl įstatymų, reguliuojančių rinkimų į valstybės ir savivaldybių atstovaujamąsias institucijas santykius, konstitucingumo paprastai yra nagrinėjami ne eilės tvarka.
Ginčijamas pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus, Seimas priėmė šių metų kovą. Dėl jų konstitucingumo grupė parlamentarų į KT kreipėsi gegužę.
Pasak pareiškėjų, ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia kandidatuoti į Seimą praėjus ketveriems metams po apkaltos, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai konstitucinei apkaltos doktrinai.
Seimo narių grupei Konstitucinio Teismo posėdyje atstovauja Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Burba ir Algimantas Salamakinas. Suinteresuotam asmeniui atstovauja Seimo narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Anksčiau Seimo rinkimų įstatymas nustatė, kad asmuo, kurį parlamentas per apkaltos procesą pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą, tačiau tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
Seimas, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus. Šios pataisos atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose šį spalį. R.Paksas antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė pareiškinius dokumentus registruoti jį kandidatu.
KT nutarimas dėl Seimo rinkimų įstatymo gali lemti šio politiko galimybes dalyvauti Seimo rinkimuose.
R.Paksas 2004 metų per apkaltos procesą atleistas iš prezidento pareigų. Tuomet pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, nes išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
