„Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lyderių forumas“ sakė Neringa Venckienė.
Jos teiginio nesuprato nei kiti politikai, nei laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, paprašęs patikslinti, ką ji turėjo omenyje: „Koks skirtumas?“
„Pririšta litas prie euro“, – atsakė „Drąsos kelio“ lyderė.
15min.lt primena, kad įsivesti eurą Lietuva įsipareigojo stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Tam, kad galėtume įsivesti eurą, privalome atitikti Mastrichto kriterijus:
Infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.
Valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP.
Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu.
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikės palūkanų normos negali būti daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, VVP ilgalaikių palūkanų normų vidurkį.
Rugpjūtį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 3,5 proc. Valdžios sektoriaus skola rugpjūtį siekį 38,6 proc. BVP. Planuojamas biudžeto deficitas 2012 metais turėtų neviršyti 3 proc. BVP ribos.
Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad 2014 metais Lietuva tenkins Mastrichto kriterijus, tačiau euro įsivesti greičiausiai neskubės.
