Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Algimantas Jankauskas pastebi, kad rinkimų debatuose televizijose partijos yra geriau pasiruošusios nei prieš praėjusius rinkimus.
„Manyčiau, kad parlamentinės partijos, esančios valdžioje ar opozicijoje, atrodo žymiai brandžiau ir geriau pasiruošusios. Jos yra konkrečiai apmąsčiusios svarbiausias problemas. Diskusijų erdvė kiek įvairesnė ir įdomesnė“, – sakė politologas.
Parlamentinės partijos, esančios valdžioje ar opozicijoje, atrodo žymiai brandžiau ir geriau pasiruošusios
Kita vertus, pasak jo, buvo ir debatų, kurie tiesiog piktino žmones ir vertė tiesiog išjungti televizorių, nes stigo konstruktyvumo ir konkretumo.
Politologo Alvido Lukošaičio vertinimu, šiais metais galima pastebėti daugiau popsinio žanro rinkimų laidų, kurių gamybos ėmėsi ir komercinės televizijos.
„Kalbant apie viešas diskusijas, debatus, tai pirmiausia, aišku, mes matom televizinius debatus. Jeigu lyginant su ankstesniais rinkimais, ankstesnėmis rinkimų kompanijomis, tai, sakyčiau, televizijos kanaluose yra daugiau popsinio žanro laidų, skirtų Seimo rinkimų kampanijai. Su laidomis įsiliejo ir LNK, ir TV3. Labai daug dalyvių šiuose rinkimuose. Tačiau tokių dalykų, kurie paverstų rinkimų kampaniją išskirtine, išskirtinai aštria, dar nebuvo, turiu omenyje skandalingus įvykius“, – BNS sakė A.Lukošaitis.
Anot politologo, diskusijų gausa viešojoje erdvėje dar nereiškia, kad rinkimų kampanija šiais metais yra konstruktyvesnė.
„Vis tik pastebimi ryškūs pigaus teatro bruožai debatuose, diskusijose. Na, aišku, tai lemia atitinkamas kandidatų lygis. Yra nemažai partijų, sakysime, kryptingai orientuotų į vienkartinį dalyvavimą rinkimuose. Deja, kaip paprastai ir būna, lygis tokių vienkartinių projektų dalyvių yra labai žemas, apgailėtinas. Na, nežinau, ar tai juoką, pyktį, ar sumišimą, neviltį, apmaudą kelia“, – svarstė A.Lukošaitis.
Šiais metais galima pastebėti daugiau popsinio žanro rinkimų laidų
Viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus nuomone, šių rinkimų kampanija aktyvesnė ir išradingesnė, kur kas plačiau pasitelkiamos didelės sklaidos komunikacinės priemonės internete.
„Per 2008 metų rinkimų kampaniją, atrodė, kad visiems buvo viskas atsibodę, niekas netikėjo komunikaciniais veiksniais.(...) Šita rinkimų kampanija yra kur kas aktyvesnė ir kur kas išradingesnė, joje yra akivaizdžiai naudojamos interneto komunikacinės priemonės. Per tuos ketverius metus Lietuva išsikraustė į virtualią erdvę – „Facebook'ą“. Bent jau aktyvesni žmonės, kurie balsuoja. Taip pat per tą laikotarpį, gana stipriai išaugo internetinių priemonių panaudojimas. Sumažėjo laikraščių vaidmuo, kadangi spaudos skaitomumas smarkiai kritęs“, – BNS kalbėjo M.Katkus.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, pati didžiausia intriga – neapsisprendę rinkėjai, kurie dažniausiai yra atviri, dažnai įvardijami kaip masiniai, centro rinkėjai.
„Per šiuos rinkimus dėl to masinio rinkėjo yra labai aiškiai susirėmusios dvi partijos – tai yra socialdemokratų ir Darbo partijos“, – įsitikinęs specialistas.
Kita neapsisprendusiųjų grupė, dėl kurios grumiasi dešiniosios partijos – dalis valdančiaisiais konservatoriais nusivylusio elektorato.
„Didelis konservatorių probleminis klausimas – ar jiems pavyks rinkėjus susigrąžinti. Rinkėjai gali imti ir nubalsuoti už kokią kitą partiją, šiuo metu tai yra dvi alternatyvos – koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir „Drąsos kelias“. (...) Man labai keista, kad konservatoriai šiam rinkėjų blokui skiria mažai dėmesio. Skiriama daugiau dėmesio kitai konservatorių rinkėjų daliai, t.y. tiems rinkėjams, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose, yra labiau išsilavinę, labiau krypstantys į pasiturinčią viduriniąją klasę“, – svarstė M.Katkus.
Jo teigimu, konservatorių rinkimų kampanijoje kartais trūksta konkretumo ir aiškumo, šia prasme ryškesnė ir pranašesnė yra Darbo partijos rinkimų agitacija.
Liberalų sąjūdžio kampanija, M.Katkaus manymu, įdomi, grindžiama konkrečiais darbais, tačiau sausa ir stokojanti „razinos“.
„Internete liberalų kampanija šį kartą atrodo labai skystai. Jiems labai didelis klausimas išlieka kova dėl Vilniaus, nes matėm, kad čia žmonės per savivaldos rinkimus balsavo už A.Zuoko sąjungą „Taip“. Jiems yra klausimas, ar Vilniuje liberaliai nusiteikę žmonės balsuos už juos, o ne už A.Zuoko partiją“, – sakė M.Katkus.
Vienas svarbesnių veiksnių, lemsiančiu rinkimų rezultatus, anot M.Katkaus, bus rinkėjų aktyvumas.
