„Tai yra akivaizdus niekinantis požiūris į valstybę. Tas požiūris tokiai visuomenei, kaip mūsų, turėtų būti visiškai nepriimtinas. Gal tai būtų galima toleruoti Pietryčių Azijoje ar Pietvakarių Afrikoje, bet ne Europoje, ne ES. Jei tokiais komentarais yra norima tam tikrą visuomenės dalį, įskaitant ir politinę bendruomenę, piktinti ir erzinti, tai yra patogus ėjimas. Tai galima suprasti, bet kad tai galima toleruoti, tai tikrai ne“, – teigia A.Lukošaitis.
Politologas pripažįsta, kad panaikinus Darbo partiją, jos nariai netrukus susiburtų po kitos partijos vėliava, tačiau nemano, kad dėl to būtų verta skubiai sunkinti naujų partijų steigimo taisykles.
Dar daugiau, politologas įsitikinęs, kad demokratinėse valstybėse partijos už konkrečių asmenų jų vardu padarytus nusikaltimus apskritai neturėtų būti naikinamos. Anot A.Lukošaičio, partijos lyderių sprendimai neturėtų gulti ant visų partiečių ir tos partijos rinkėjų pečių.
„Visos tos problemos yra siejamos išimtinai vien su jos lyderio V.Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir dar vieno kito asmens neatsakytais klausimais, abejonėmis, galimais jų elgesio prasilenkimais su įstatymo raide. Tačiau partija yra ne jos vadovas, o keliolika tūkstančių jos narių. Yra konkretus žmogus, konkretus įstatymas, konkreti teisės norma ir bauskime jį konkrečiai“, – ragina politologas.
Baudžiant ar net naikinant visą partiją, anot A.Lukošaičio, lazda gali smogti kitu galu: visuomenės pasitikėjimas valdžia ir demokratija dar labiau sumenktų.
„Problemos sprendimas uždarant partiją neišvengiamai atsilieptų žmonių supratimui apie politiką, politinę kultūrą ir jų pasitikėjimui politinėmis institucijomis, sistema, paveiktų jų apsisprendimą turėti bent kokių reikalų su politika. Taigi toks teismo sprendimas neišvengiamai turėtų ne vien teigiamas, ne vien pozityvias, nevienareikšmes pasekmes. Dabar apie tai niekas negalvoja“, – pažymėjo politologas.
Pasak jo, likvidavus Darbo partiją, jos atstovai naujame Seime dirbtų kaip dirbę, naujų rinkimų neprireiktų, nes Lietuvos Konstitucija Seimo nariams suteikia laisvą mandatą, o partijos tėra tik instrumentams būti išrinktiems į Seimą.
Todėl panaikinus Darbo partiją greičiausiai keistųsi tik partijos, kuri vienija dabartinius „darbiečius“ pavadinimas, o struktūra liktų ta pati.
Kita vertus, partijai nauju pavadinimu tektų vėl pakovoti dėl vietos po Lietuvos politikos dangumi, nes, anot politologo, pakeistas pavadinimas reikštų prarastą identitetą žmonių sąmonėje.
„Po tokio „nuotykio“, tiems žmonėms, kurie šiandien identifikuojami kaip „darbiečiai“ būtų tam tikru laikotarpiu apsunkintos galimybės tokioje keblioje, suveltoje situacijoje atlaikyti tą tarppartinės konkurencijos spaudimą ir išlaikyti tą konkurencingos partijos socialdemokratams statusą. Iš naujo tai padaryti būtų tikrai sunkiau“, – įsitikinęs A.Lukošaitis.
Anot jo, V.Uspaskichas nėra teisus teigdamas, kad Vakarų Europoje partijos nėra likviduojamos, tačiau dažniausiai tai daroma už nacistinius, fašistinius ar kitokius ekstremistinius pareiškimus, idėjas, nesantaikos kurstymo propagandą, o ne finansinius nusikaltimus.
Primename, kad trečiadienį V.Uspaskichas pareiškė, kad Darbo partija yra pasiruošusi galimam teismo sprendimui ją likviduoti. Taip atsitikus, pasak V.Uspaskicho, per dieną galima sukurti šimtą naujų partijų ar skubiai visiems „darbiečiams“ pereiti į jau 2008 m. sukurtą „dukterinę“ Leiboristų partiją.
Primename, kad spalio pabaigoje, prieš antrąjį Seimo rinkimų turą, prokurorai perkvalifikavo kaltinimus Darbo partijos bylos kaltinamiesiems.
Generalinė prokuratūra vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje Darbo partijai, jos lyderiui V.Uspaskichui, Seimo nariui V.Gapšiui, kandidatei į Seimo nares Vitalijai Vonžutaitei ir buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei pateikė kaltinimus dėl sukčiavimo.
Anksčiau Darbo partija ir keturi su ja siejami asmenys kaltinti neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu valstybės institucijoms, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingu pareiškimu apie juridinio asmens veiklą.
V.Baltraitienė trečiadienį Žinių radijui pareiškė, kad Darbo partijos bylos eiga rodo, jog partiją „kai kas labai nori ir siekia likviduoti“.
