Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako, kad Lietuvos – Lenkijos kivirčai yra sukelti dirbtinai. Prie problemos sutirštinimo, anot „darbiečio“ prisidėjusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
„Šita problema yra dirbtinai sukelta ir ji gali būti lengvai išspręsta, jei kalbėsis abi pusės“, – sakė V.Uspaskichas.
Be to, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys pridūrė, kad santykiuose su Lenkija nereikia daryti tokių klaidų, kokias esą darė konservatoriai dėl svarbių klausimų nesusitardami patys tarpusavyje.
Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvos santykiuose su Lenkija problemų nebuvo niekada nebuvo, o dabartinė valdžia jų prikūrė begalę.
„Tokių blogų santykių su Lenkija niekada nebuvo“, – sakė jis. Pasak jo, dėl Švietimo įstatymo priėmimo, nustatančio vienodą lietuvių kalbos egzaminą visiems Lietuvos abiturientams buvo paskubėta.
Tuo tarpu „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis mano, kad Švietimo įstatymas tautinių mažumų sąlygų Lietuvoje nė kiek nepablogino.
„Dėl švietimo jų problemos yra gerokai išpūstos. Jie turėtų būti tik patenkinti, kad išmoks lietuvių kalbą. Ne ponas Radislavas Sikorskis (Lenkijos užsienio reikalų ministras – red.past.) turi mums nurodinėti, kaip spręsti vienas ar kitas vidaus problemas“, – kalbėjo jis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Andrius Kubilius taip pat siūlė atskirti Lietuvos vidaus politikos klausimus, susijusius su Lietuvos lenkais ir Lietuvos – Lenkijos politiką.
Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad dėl Švietimo įstatymo pasiektas kompromisas numatant egzamino palengvinimus tautinių mažumų vaikams dar aštuonerius metus.
Be to, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pareiškė, kad lenkams turi būti leidžiama gatvių pavadinimus rašyti abiem kalbomis, o pavardes pasuose rašyti originalo kalba.