Tai Seimas turėtų padaryti iki lapkričio antros pusės. Sprendimą dėl referendumo rezultatų gali priimti ir naujas Seimas, kuris į pirmą posėdį prezidento kvietimu paprastai renkasi ne vėliau kaip per 15 dienų po rinkimų.
Antrasis rinkimų turas vyks spalio 28 dieną, o Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatus tvirtins dar po savaitės.
Referendumo iniciatorių atstovas krikščionis Vidmantas Žiemelis BNS tvirtino, kad per mėnesį Seimas turi pradėti jo anksčiau priimtų įstatymų dėl naujos AE atšaukimą.
„Jeigu Seimas pasiryžęs įgyvendinti tautos valią, jis turi tai padaryti“, – sakė V.Žiemelis.
Jis teigė inicijuosiąs mitingus ir kitomis formomis darys spaudimą, kad Seimas priimtų sprendimus dėl AE statybos pagal referendumo rezultatus, nors jie ir tėra patariamojo pobūdžio.
„Pirmiausia turėtų būti Seime surengta diskusija dėl referendumo rezultatų, per ją ir būtų apsispręsta, koks galėtų būti Seimui apsvarstyti teikiamas sprendimas“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys tvirtino, kad svarstymai dėl referendumo rezultatų turėtų būti dar „šios kadencijos rėmuose“.
„Dar šiam Seimas teks svarstyti kažką, kaip gyventojų valią įgyvendinti“, – BNS sakė rinkimuose į Seimą po pirmojo turo pirmaujančios partijos atstovas.
Pasak jo, Seimui savo siūlymus gali pateikti ir įvykusio referendumo šalininkai, ir jo nerėmę parlamentarai, ir baigianti kadenciją valdančioji koalicija, ir opozicija.
„Nesvarstyti visuomenės nuomonės būtų nekorektiška, klausimas dabar tik toks, kokios formos tas svarstymas turi būti“, – kalbėjo parlamentaras.
Referendumo įstatymas numato, kad tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, sprendimas yra laikomas priimtu.
Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime.
S.Šedbaras pabrėžė, kad „politikai turės atsižvelgti į referendumo rezultatus“, ir, jo nuomone, valdžios veiksmams po referendumo įtakos turės tai, kad keičiasi Seimo sudėtis: „Nauja politinė jėga spęs, kokia bus pozicija šiuo klausimu“.
Pasak jo, Seimo sprendimas priklausys nuo to, kaip naujoji valdžia „eis į tolesnį elektrinės statymą“, nes teisinių pasekmių referendumas nesukuria.
„Darbiečių“ atstovas sako, kad Seimas neturėtų skubėti imtis referendumo išvadų: „Reikia nusiraminti, pažiūrėti, kas Seime gaunasi po rinkimų, pagalvoti, kaip teisiškai įgyvendinti referendumo rezultatus“.
S.Šedbaras tvirtino netikįs, kad naujoji politinė jėga galėtų keisti jau Seimo priimtus sprendimus, nes, pasak jo, tie, kurie dabar gali perimti valdžios vairą, irgi balsavo už įstatymus, atvėrusius kelią naujos AE statybai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad už naująją AE balsavo 34 proc., o prieš – 62,74 proc. referendumo dalyvių. Paskutiniais duomenimis, referendume savo nuomonę išsakė 52,39 proc. atėjusių balsuoti šalies gyventojų.
