„Artimiausiu metu kviesime partijos prezidiumo posėdį ir mėginsime aiškintis, ar paskelbta informacija yra teisinga. Manau, jeigu informacija pasitvirtintų, tokio žmogaus politinėje valdžioje ir tarp kandidatų neturėtų būti“, – penktadienį BNS sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis.
Jis apgailestavo, kad informacija apie R.Ginevičiaus praeitį viešumon išlindo tik dabar, o ne tuomet, kai formuoti kandidatų sąrašai.
„Tas informacijos pasirodymo laikas atrodo keistas“, – teigė V.Mazuronis.
Buvęs VGTU rektorius „tvarkiečių“ sąraše įrašytas devintuoju numeriu. Vienmandatėje apygardoje jis nesibalotiruoja.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS informavo, kad komisija dėl R.Ginevičiaus pakartotinai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
„Papildomai kreipėmės, tik nežinome, ką reikės daryti su informacija, kurią gausime“, – prisipažino Z.Vaigauskas.
„Papildomai kreipėmės, tik nežinome, ką reikės daryti su informacija, kurią gausime“, – prisipažino Z.Vaigauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras anksčiau jiems yra pranešęs, kad minėto kandidato nėra tarp asmenų, kurie privalėtų informuoti apie savo bendradarbiavimą su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Remdamasi centro duomenimis, VRK į dviejų kandidatų plakatus įrašė apie jų buvusį bendradarbiavimą su KGB, o vieną kandidatę išbraukė iš sąrašų, nes ji nuslėpė šį savo biografijos faktą.
VRK vadovo teigimu, „tvarkiečiai“ jau užklausė komisijos, ar jie galėtų išbraukti kandidatą iš sąrašų, tačiau Z.Vaigauskas sakė, jog įstatymas partijoms tai leidžia daryti likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki rinkimų. Tad šis terminas jau praleistas.
Kita vertus, Rinkimų komisijos pirmininkas teigė, kad jeigu pats R.Ginevičius pageidautų išsibraukti iš kandidatų sąrašų, tai būtų galima padaryti rankiniu būdu, mat kandidatų sąrašai jau atspausdinti.
Dienraštis „Lietuvos žinios“ pranešė, kad R.Ginevičius sovietmečiu KGB rašė agentūrinius pranešimus ir turėjo slapyvardį „Lakštutis“.
Jis cituoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) internetiniame tinklalapyje Kgbveikla.lt paskelbtą KGB agentūrinį pranešimą apie 1981–1982 metais vykusią R.Ginevičiaus stažuotę tuometėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje (VFR).
„Ieškoti galimybės ir sueiti į kontaktą su Lietuvos išeiviais, dirbančiais radijo stotyje „Laisvė“; užmegzti kontaktus su įdomias padėtis užimančiais užsieniečiais; rinkti informaciją, galinčią suinteresuoti valstybę“, – tokios trys pagrindinės užduotys, anot KGB dokumento, keltos į dešimties mėnesių stažuotę išvykstančiam R.Ginevičiui.
R.Ginevičius pripažino, kad šiame pranešime kalbama apie jo stažuotę, tačiau jis tvirtino nei prieš stažuotę VFR, nei vėliau nesilankęs KGB pastate ir nesusitikinėjęs su jokiais KGB karininkais. Jis pabrėžė, kad „Lakštučio“ slapyvardžiu parengta informacija nėra jo bendradarbiavimas su KGB.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad faktą, ar R.Ginevičius bendradarbiavo su KGB, turėtų nustatyti teismas.
„Paaiškėjus „Lakštučio“ istorijai, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų kreiptis į mūsų centrą, mes – į teismą“, – sakė ji dienraščiui.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.
