Pagal negalutinius Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose pirmauja šiuo metu Seimo opozicijoje dirbanti Darbo partija (DP), antri lieka taip pat opoziciniai socialdemokratai. Šios dvi politinės jėgos bei partija „Tvarka ir teisingumas“ pirmadienio naktį sudarė darbo grupę deryboms dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Šiuo metu didžiausia valdanti Seimo partija – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – lieka treti su 13,83 proc. balsų.
„Lietuvoje kas kartą, per kiekvienus rinkimus keičiasi valdžia, ir gana radikaliai – yra švytuoklė: jei laimi dešinieji, kitą kartą laimi kairieji. Kaita – pusiau lietuvių tradicija“, – BNS pirmadienio rytą sakė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Politologas Alvidas Lukošaitis taip pat mano, kad tokie rezultatai „pakankamai dėsningi“: „Pas mus praktiškai neįmanomas reikalas, neįmanoma misija, kad valdžioje buvusią partiją, koaliciją mūsų rinkėjai perrinktų vėl į tą pačią valdžią“.
Tačiau, jo teigimu, stebina palyginus nemažas konservatorių palaikymas.
„Žinant, kokiomis sąlygomis valdė nueinančios partijos – nieko stebinančio, kad DP ir socialdemokratai užima pirmąsias vietas. Kur kas labiau stebina, kad TS-LKD surinko tiek balsų – tai labai gerai. Ši partija per ketverius metus tikrai buvo 10 kartų mušta ir išbandyta visomis prasmėmis: krizėmis, oponavimu, pykčiu. Turėsime stiprią opozicinę jėgą, ir jeigu ką, iš opozicijos atsiras valdyti pasirengusi jėga“, – BNS pirmadienio rytą sakė A.Lukošaitis.
Politologo nuomone, konservatorių nesėkmę lėmė griežta fiskalinė politika finansų krizės akivaizdoje. Taip pat dalį rinkėjų, anot jo, patraukė „darbiečių“ agitacija.
„Susitvarkyti su tokia krize ir, be abejo, labai griežtos pirmiausia fiskalinės politikos reikalaujančia konservatorių, premjero ir šitos Vyriausybės pozicija, iš tikrųjų labai sudėtinga. Šitą politikos faktą buvo skausminga priimti rinkėjams – tai vienas momentas. Darbo partijos rinkimų kampanija, su lyderiu priešakyje, gerokai lenkė visas kitas partijas – tai irgi prisidėjo prie partijų politinio išsidėstymo“, – kalbėjo A.Lukošaitis.
Panašias piliečių pasirinkimo per Seimo rinkimus priežastis įvardijo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas bei politikos apžvalgininkas K.Girnius.
„Priežastys susijusios su žmonių nepasitenkinimu ekonomine padėtimi, nepaisant to, jog keletą metų po krizės Lietuvos ekonomika sparčiai auga (...), visgi gerėjimo ženklų turbūt dalis visuomenės nejaučia ir taip reiškia savo nepritarimą, nepasitenkinimą ekonomine padėtimi. Galbūt kai kas patikėjo tais pažadais, kuriuos dalino Darbo partija“, – sakė R.Vilpišauskas.
„Jei žmogus savęs paklaustų, ar aš geriau gyvenu dabar, ar prieš ketverius metus, sakytų, kad gyvenu prasčiau, nes algos yra kokius 10 proc. sumažėjusios, o svarbiausios kainos – maisto, kuro, šildymo – yra pakilusios 15-20 proc., tai realios žmogaus pajamos ketvirtadaliu – penktadaliu yra smukusios. Žmonės atsakomybę savaime suverčia atsakomybę – teisingai ar neteisingai – tiems, kurie valdo tuo metu“, – teigė K.Girnius.
Jie abu sakė manantys, jog jei bus suformuota „darbiečių“, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ koalicija, ji turėtų būti gana stabili, tačiau galėtų būti kai kurių koalicijos partnerių pasikeitimų.
„Jei pavyks susitarti dėl ministrų portfelių, tai gali būti, jog ir išsilaikys, nebent kiltų kažkokių vidinių konfliktų. Priklausys, kokia galiausiai bus naujos koalicijos sudėtis, nes kuo daugiau partnerių, tuo daugiau tikėtina nesutarimų tarpusavyje“, – mano R.Vilpišauskas.
„Kas gali atsitikti su šia koalicija – gali truputį persiskirstyti, dėl kažkokių priežasčių po dvejų metų, tarkime, “Tvarka ir teisingumas„ pasitraukia iš koalicijos. Bet jiems pasitraukus, labai greitai bus rasta kita partija į jų vietą. Jei ir bus tokia kaita, ne tokia didelė, kad reikėtų naujų rinkimų – jei bus persitvarkymas, jis bus dabartinio Seimo rėmuose“, – svarstė K.Girnius.
Politologai svarsto, kad greičiausiai ilgai neišsilaikys „Drąsos kelio“ partija, kurios nariai, jų nuomone, gali iširti papildyti kitas frakcijas.
„Pagrindinis klausimas, kiek ilgalaikis bus šis darinys ir kiek žmonės tikės juo po ketverių metų darbo Seime“, – sako R.Vilpišauskas.
„Drąsos kelias nėra jokia politinė partija, tai yra atsitiktinis reiškinys. Visokeriopa patirtis sako, kad tokiai struktūrai – pseudopolitinei, pseudopartinei – praktiškai neįmanoma išlaikyti bent jau iki pusės kadencijos. Visiškai akivaizdu, kad čia irgi tas past atsitiks“, – tvirtino A.Lukošaitis.
