„Vyriausiosios rinkimų komisijos spalio 21 dienos sprendimu dėl Zarasų-Visagino vienmandatės apygardos rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas“, – išvadą perskaitė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
Kaip teigiama KT išvadoje, pagal Konstituciją, jokiais motyvais negali būti pateisintas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.
Kaip žurnalistams sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, po tokio KT išaiškinimo nauji rinkimai Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kaip numato įstatymas, turės būtų surengti ne vėliau kaip po pusės metų.
„Pažymėtina, kad masinis arba sisteminis rinkėjų pirkimas ir skatinimas balsuoti už ar prieš vieną ar kitą kandidatą laikytinas šiurkščiu demokratiškų teisingų rinkimų principo pažeidimu. Tokie rinkimų proceso pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų teisėtumu“, – tvirtina KT.
KT pasisakė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje dėl rinkėjų papirkinėjimo buvo iškreipta tikroji rinkėjų valia. „Zarasų-Visagino vienmandatėje apygardoje buvo padaryta nemažai Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ir masiškai bei sistemingai paperkami rinkėjai, ir taip buvo iškreipta tikroji apygardos rinkėjų valia, sudarytos prielaidos nesąžiningai konkuruoti rinkimuose, mažinti pasitikėjimą tautos atstovybe“, – skelbiama išvadoje
Kaip žurnalistams sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, po tokio KT išaiškinimo nauji rinkimai Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kaip numato įstatymas, turės būtų surengti ne vėliau kaip po pusės metų.
„Rinkimams paskelbti terminai yra ne vėliau kaip už pusės metų, todėl visi kiti veiksmai registruojant kandidatus iš naujo, sudarant rinkimų komisijas, turės būti padaryti po trijų-keturių mėnesių“, – sakė Z.Vaigauskas.
Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, komentuodama Konstitucinio Teismo išvadą, sakė, jog ji yra svarbi visai rinkimų teisės sistemai.
„Šiuo atveju labai svarbu, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad papirkimas, ar jis būtų sistemingas, ar jis būtų vienkartinis, yra Konstitucijos pažeidimas. Aš vertinčiau šį sprendimą kaip reikšmingą visai rinkimų sistemai, rinkimų įstatymų tobulinimui, nes Konstitucinis Teismas labai aiškiai atskleidė tam tikras Seimo rinkimų įstatymo ydas, kurios sudaro prielaidas nesąžiningiems politikams naudotis spragomis“, – paskelbus išvadą žurnalistams sakė R.Svetikaitė.
Savo išvadoje KT pasisakė, kad rinkimus organizuojančiai VRK įstatymų leidėjas turi suteikti tokias galias, kurios užtikrintų skaidrų rinkimų procesą, o dabartines įstatymo nuostatas sakė esant nepakankamai veiksmingas.
KT sukritikavo Seimo rinkimų įstatymo nuostatą, kuri VRK Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidusio kandidato, partijos registravimą gali panaikinti, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Pasak KT, ši nuostata lemia tai, kad „nesudaromos būtinos teisinės prielaidos VRK veiksmingai užkirsti kelią papirkimams“.
„Jei rinkimų komisija iki rinkimų dienos turėtų įgaliojimus panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs Seimo rinkimų įstatyme numatytą draudimą papirkti rinkėjus, registravimą, būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti Seimo rinkimų proceso skaidrumą ir sąžiningumą nesiimant griežčiausios Seimo rinkimų įstatymu nustatytos priemonės – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais“, – konstatavo KT.
Į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į partijos „Tvarka ir teisingumas“ pateiktą skundą.
„Tvarkiečiai“ ginčijo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje pripažinti negaliojančiais.
„Tvarkiečių“ kandidatas Algimantas Dumbrava šioje apygardoje po pirmojo turo užėmė pirmą vietą. Antras liko Darbo partijos atstovas Rimvydas Podolskis, kurį VRK pripažino papirkinėjus rinkėjus ir šiurkščiai pažeidus Seimo rinkimų įstatymą.
Įstatymas numato, kad kandidatai ir partijos VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali apskųsti Seimui ar prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar prezidentas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, o šiam paskelbus išvadą, galutinį sprendimą priima parlamentas.
Jeigu KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus. Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.
