Nerūdijančio plieno – populiariausi
Galbūt ant nerūdijančio plieno puodo pastebėjote skaičius 304 (18/8) arba 316 (18/10). Ką jie reiškia? 304 (18/8) rodo, kad lydinyje yra 18 proc. chromo ir 8 proc. nikelio, 316 (18/10) – 18 proc. chromo ir 10 proc. nikelio.
Specialios valstybinės institucijos, prieš leisdamos vienais ar kitais indais prekiauti, tikrina, kokie ir kokiose laboratorijose buvo atlikti kokybės tyrimai.
Kuo lydinyje daugiau nikelio, tuo jis atsparesnis korozijai, t.y. yrimui. Šiek tiek nikelio – stipraus alergeno – į maistą, anot specialistų, vis tiek „nuteka“, tad alergiškiems žmonėms jis gali pridaryti bėdos.
Yra „nickel-free“ gaminių, bet jie, nors ir saugesni, mažiau patvarūs. Aukščiausios kokybės nerūdijančio plieno indai turi 5–7 sluoksnius (nerūdijantis plienas juose papildytas aliuminiu bei variu). Pasak gamintojų, visi tie sluoksniai užtikrina, kad gaminiai yra labai tvirti, su rūgštimi nereaguojantys, gerai paskirstantys ir sulaikantys šilumą. Bet ir kaina jų atitinkama.
Aliuminio – labai kritikuojami
Kokybiškų puodų sudėtyje aliuminio būna. Tačiau, jei jis atlieka solo partiją, tokių indų verčiau nesirinkti, nors jie nesvyla, yra lengvai prižiūrimi ir pigūs. Ištirta, kad karštis, rūgštis, druska, plovimo priemonės skatina aliuminio dalelių migraciją į maistą. Besikaupiantis organizme aliuminis – dažna sveikatos sutrikimų priežastis.
Primename: folija taip pat pagaminta iš aliuminio. Kita vertus, rinkoje yra vadinamojo anoduoto aliuminio indų, kurie, gamintojų teigimu, atsparūs korozijai, neprisvyla, nesibraižo, vienu žodžiu – saugūs. Aišku, jie gerokai brangesni už pagamintus iš specialiai neapdoroto aliuminio.
Vario – puikūs šilumos laidininkai
Variniai indai traukia akį ir puošia virtuvę, greitai įšyla ir tolygiai paskirsto šilumą. Profesionalai dažnai naudoja varinius puodus ir keptuves padažams ir patiekalams gaminti, kuriems reikia konkrečiai nustatytos temperatūros.
Žinovai sako: jei šių indų vidinis paviršius padengtas nerūdijančio plieno sluoksniu, jie – saugūs. Tačiau indai, kurie neturi apsauginės dangos, reaguoja su rūgščiu maistu ir didelis vario kiekis patenka į organizmą.
Žmogus gauna pakankamai vario su maistu, tad papildomos dozės iš puodo nereikia. Jei vario organizme būna per daug, gali prasidėti pykinimas, pilvo skausmai.
Melamino – dailūs, bet toksiški
Šie indai, patenkantys į Lietuvą iš Kinijos ir kitų egzotiškų šalių, primena porcelianą, tačiau išties yra pagaminti iš plastiko – tvirto, lengvai plaunamo, dailiai atrodančio.
Melaminas, veikiamas aukštos temperatūros, išskiria kenksmingų medžiagų, kurios patenka į maistą. Kai pardavėjas gali pateikti gaminio kokybės sertifikatą, gal ir nieko baisaus tokį indą naudoti, bet jei ne... Tad gal verčiau nerizikuoti.
Nesvylančios dangos reputacija suteršta
Kažkada kėlę sveika gyvensena ir savo svoriu susirūpinusių šeimininkių euforiją (galima kepti be riebalų!) šiuo metu indai su nesvylančia danga turi daug nedraugų.
Teflono indai pradėti linčiuoti todėl, kad paaiškėjo, kad jau 200 °C temperatūroje jie ima išskirti PFOA – sintetinės medžiagos, laikomos kancerogenu, garus. Teflono indus gaminanti „Du Pont“ savo brošiūroje netgi parašė, kad jų keptuvėje nereikėtų ruošti maisto šalia skraidančių paukščių, nes PFOA gali juos nužudyti. Apie žmogaus išgyvenimo galimybes ten nekalbama. Bet kadangi „Du Pont“ įsipareigojo iki 2015 m. pašalinti iš savo gaminių kai kuriuos komponentus, galima spėti, kad šie pavojingi ne tik kanarėlėms.
Ar tikrai saugios kitos nesvylančios dangos, tarkim, „Thermolon“? Ją naudoja „GreenPan“, arba žaliosios keptuvės, kūrėjai, teigiantys, kad ši keramikos ir nanotechnologijos pagrindu pagaminta danga yra draugiška gamtai ir žmogui. Paprastam vartotojui belieka tikėti, kad taip ir yra.
Naudinga žinoti
♦ Glazūruotas indas tinkamas karštam maistui tada, jei yra išdegtas laikantis tam tikrų technologijos reikalavimų (pavyzdžiui, temperatūra turi būti ne žemesnė nei 1170 °C), jo glazūra nepažeista. Kitaip indas gali išskirti sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, labai kenksmingą sveikatai šviną.
♦ Emaliuoti indai puikiai atlaiko karštį, tinka rūgštiems ir sūriems produktams laikyti, tačiau emalis turi būti vientisas, o jis pasižymi trapumu. Jei emalis įtrūksta, atsilupa, toks indas turėtų keliauti į šiukšlyną: juo nebeapsaugotas metalas reaguoja su kitomis medžiagomis ir prasideda korozija.
♦ Metalizuotoje stiklo dangoje „Silargan“ nėra nei nikelio, nei chromo, nei teflono, nei dažų. Teigiama, kad ji toksiškai neutrali kaip stiklas, neišskiria jokių chemikalų, yra antibakterinė, labai kieta ir neporėta, todėl joje nesikaupia nešvarumai.
„Pasitikiu konkrečiais tyrimais“
Remigijus Bujevičius, vyriausiasis valstybinis inspektorius
 |
| Archyvo nuotr./Remigijus Bujevičius, vyriausiasis valstybinis inspektorius |
„Daug kalbama apie medžiagų, iš kurių gaminami indai, migraciją į maistą. Tačiau aš, kaip specialistas, pasitikiu konkrečiais tyrimais, o ne pasvarstymais apskritai. Mano šeima naudoja elementarius nerūdijančio plieno puodus su dvigubu dugnu ir mes nevengiame folijoje išsikepti mėsos.
Dauguma Lietuvos gyventojų, įsigydami puodų ir keptuvių, didelio pasirinkimo neturi, nes asortimento liūto dalį sudaro Kinijoje pagaminti indai, nors nurodoma, jog gamintojas, tarkime, yra Vokietijos kompanija. Bet kokiu atveju pas mus parduodami gaminiai turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus.
Specialios valstybinės institucijos, prieš leisdamos vienais ar kitais indais prekiauti, tikrina, kokie ir kokiose laboratorijose buvo atlikti kokybės tyrimai. Tačiau negalėčiau teigti, kad visi pas mus parduodami indai – saugūs. Jų – begalė, kiekvieno nepatikrinsi. Dažniausiai konkrečius indus tikriname, kai gauname skundą.
Aš niekada nepirkčiau daikto, jei intuicija šnibždėtų: su juo kažkas ne taip. Rekomenduočiau nesirinkti įtartinai pigių prekių ir, be abejo, laikytis indų naudojimo instrukcijos, kurią parengia gamintojas.
Be to, reikia žinoti, kad indams suteikiama kokybės garantija tam tikram laikotarpiui. Tai reiškia, kad, jei labai brangiai kainavusios keptuvės naudojimo garantinis laikotarpis – penkeri metai, jos kokybė, o svarbiausia – saugumas vėliau jau bus abejotini dėl susidėvėjimo. Tai ypač aktualu smarkiai išreklamuotiems specialiomis dangomis dengtiems indams. Santykinai saugiausi, tinkami bet kokiam maistui gaminti ir saugoti – stikliniai, ketiniai ir emaliuoti indai.“
Puslapį pristato žurnalas moterims „Laima“.
