Italija ir Prancūzija – šalys, pirmaujančios rožinio vyno gamyboje. Ir visgi, daugiausia šios rūšies vyno mus pasiekia iš Prancūzijos. „Rožinis vynas gaminamas iš raudonųjų vynuogių veislių. Jos taip pat naudojamos ir raudonojo vyno rūšims išgauti“, – šio vyno gamybos paslaptis atskleidė sostinėje veikiančios vyninės „Notrie vie“ konsultantė Dovilė Obolingytė. Pasak jos, pasaulyje labiausiai paplitę „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „Syrah“, „Pinot Noir“ vynuogių veislės rožiniai vynai, tačiau vynuogės pasirinkimas priklauso nuo vyndario.
Santūriai vėsus ar gerai atšaldytas?
Savo kvapu šviežių sodo uogų kompotą primenantį vyną būtina patiekti tik gerai atšaldytą. „Atvėsinimo temperatūra priklauso nuo vynuogių rūšies: tarkime, 2009 metų 100 proc. „Syrah“ vyną iš Prancūzijos Rusijono regiono rekomenduojama patiekti 14–16 °C temperatūroje, o tų pačių metų ir netgi tame pačiame regione augančių „Grenache Blanc“ ir „Mourvèdre“ vynuogių vyną – 6–8°C temperatūroje“, – vyno patiekimo subtilybes dėstė vyninėje dirbanti specialistė. Jos teigimu, tikrasis rožinio vyno charakteris atsiskleidžia, išlaikius jį iki vienerių metų. Vėliau šio gėrimo skonis ir spalva ima blėsti.
Dera su lengvu maistu
Rausvuoju dar vadinamas vynas yra gaminamas sausas, pusiau saldus ir tik labai nedidelė dalis – saldaus. Vis dėlto, anot vyno klausimais konsultuojančios D.Obolingytės, populiariausiu tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje, išlieka sausas rožinis vynas.
„Pastarosios rūšies alkoholinį gėrimą dėl trumpo išlaikymo ir lengvumo (lyginant su raudonais vynais) geriausia derinti su užkandžiais ir nesunkiais patiekalais. Pavyzdžiui, sūriais, salotomis, kumpiu, o šiek tiek sodresnį – su žuvimi ir jūros gėrybėmis“, – rekomendavo vyninės konsultantė. Tačiau saldumynų mėgėjams nukabinti nosies irgi neverta – lengviems, kreminiams desertams kompaniją palaikys pusiau saldus rožinis vynas.
