Šokolado pardavimai per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo, vien Didžiojoje Britanijoje iš šokolado rinkos uždirbama 85 milijonai svarų sterlingų (apie 340 milijonų litų). Vis dėlto žmonės pamiršta faktą, kad viename gabalėlyje juodojo šokolado yra nemažas kiekis cukraus ir riebalų.
Taigi, kaip reikia mėgautis kakavos teikiama nauda organizmui nerizikuojant, kad dėl šio malonumo galite priaugti svorio?
Maisto ekspertė ir dietologė Jessica Fenton tikina, kad atsakymas į šį klausimą slypi nesubrandintose kakavos ankšties pupelėse. Jos, anot ekspertės, yra tikras supermaistas.
Kakavos ankštys, kurios auga ant medžių, atsirado Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Senosios Pietų Amerikos civilizacijos dėl medicininių kakavos ankščių savybių jas labai vertino, šios ankštys netgi buvo naudojamos kaip valiuta.
„Moderniajame šokolado gamybos procese visų pirma yra surenkamos kakavos ankštys, kuriose yra sėklos, vadinamos kakavos pupelėmis. Tada ankštys yra susmulkinamos, o kakavos pupelės fermentuojamos ir tada išdžiovinamos – natūraliai saulėje arba mechaniškai gamykloje“, – aiškina J.Fenton.
„Išdžiovintos pupelės yra skrudinamos, panašiai kaip ir kavos pupelės. Skrudinimo trukmė priklauso nuo to, kokio dydžio yra pupelės. Taip pagaminama kakava, kuri yra sumaišoma su cukrumi ir riebalais, kad būtų padarytas šokoladas. Žaliosios kakavos pupelės taip pat yra fermentuojamos ir džiovinamos, tačiau jos neskrudinamos, dėl to jos nepraranda antioksidantų“, – apie šokolado gamybą pasakoja dietologė J.Fenton.
Anot Dietologų bendruomenės narės Saros Schenker, juodajame šokolade esančių antioksidantų kiekis priklauso nuo to, kokioje temperatūroje buvo skrudinamos pupelės.
„Pupelių skrudinimas aukštoje temperatūroje pašalina mikroelementus, kurie yra sveiki mūsų organizmui“, – tvirtina S.Schenker.
Antioksidantai yra randami visuose vaisiuose, daržovėse, žolelėse ir sėklose. Jie labai svarbūs, kadangi gali neutralizuoti molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais.
Laisvuosius radikalus generuoja išoriniai faktoriai: saulė, oro užterštumas, cigarečių dūmai, tačiau per įvairius medžiagų apykaitos procesus jie organizme gali pasigaminti ir patys. Laisvieji radikalai gali pažeisti sveiką kūno audinį, o antioksidantai reikalingi tam, kad šias molekules neutralizuotų.
Tyrimai atskleidė, kad antioksidantai gali apsaugoti nuo įvairių ligų: pradedant širdies ligomis ir baigiant įvairiomis vėžio rūšimis.
Žaliosios kakavos milteliuose antioksidantų yra 4 kartus daugiau nei įprastiniame juodajame šokolade, 20 kartų daugiau nei mėlynėse ir 119 kartų daugiau nei bananuose. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad žaliojoje kakavoje yra trečdaliu daugiau organizmui svarbių maistinių medžiagų nei įprastoje kakavoje: joje daug baltymų, kalcio, karotino, tiamino, riboflavino ir magnio.
Žalioji kakava yra fenetilamino šaltinis, natūraliai mūsų organizme atsirandančio chemikalo, kurį išleidžia smegenys, kai esame įsimylėję. Marylendo universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad šis chemikalas labai svarbus kovojant su depresija.
