Jei įsigijote šviežios žuvies ar gavote jos dovanų iš kokio draugiško žvejo, tačiau nesiruošiate tuoj pat jos ruošti, iškart dėkite ją į šaldiklį, kuriame turėtų vyrauti 4–5°C žemiau nulio temperatūra. Kad žuvies kvapu nepersismelktų kiti produktai, susukite ją į sandarų maišelį arba popierių. Nusipirkus šaldytos žuvies, nereiktų jos atitirpinti vandenyje – čia ji neteks didelės dalies naudingų medžiagų, todėl geriausia žuvį atšildyti kambario temperatūroje.
Dauguma šeimininkių neypatingai mėgsta ruošti glitumu pasižyminčias žuvis. Šią problemą galima lengvai išspręsti, ištrynus žuvį druska ir nuplovus ją šaltu vandeniu. Kitas keblumas darinėjant žuvį – žvynų šalinimas. Jei nenorite amžiams užstrigti šiame procese, prieš valydami žuvį minutę palaikykite ją verdančiame vandenyje.
Vargu, ar kieno uoslę maloniai kutena dumblu atsiduodanti žuvis, šį kvapą panaikinsite žvejo laimikį ištrynę citrinos sultimis arba perplovę šaltu druskos tirpalu.
Kepti ar virti?
Apsisprendę, pagal kokį receptą ruošite žuvį, įsidėmėkite, kad kepimui labiausiai tinka sultinga žuvis. Nesvarbu, ar ją čirškinate keptuvėje, ar ant grotelių lauke, kepimo laikas neturėtų viršyti 15–20 minučių. Žinoma, nedidelės ar visai smulkios žuvelės apskrus neprabėgus nei dešimčiai minučių.
Galvojant apie virimą, geriau rinktis sausesnę, mėsingesnę žuvį.
Patyrusios šeimininkės žino, kad skaniausia – garuose virta žuvis. Kulinarijos subtilybes išmanantys maisto ruošėjai nepamiršta ir kitos žuvies virimui galiojančios taisyklės – nuo suvirimo ją apsaugo į puodą šliūkštelėtas šaukštelis acto.
Ir paskutinis patarimas – barstydami žuvį prieskoniais itin jauskite saiką! Per didelis pipirų, rozmarinų ar bazilikų kiekis gali užgožti tikrąjį patiekalo skonį. Juk daugelis savo skonio receptoriais yra patyrę, kad ką tik sužvejota žuvis net ir be įmantrių prieskonių yra tikras delikatesas.
