„Jeigu mes būtume nieko nedarę, kitų metų valdžios sektoriaus deficitas būtų buvęs 5,76 proc. BVP“, – teigė A.Šemeta. Projekte prognozuojama, kad kitų metų biudžeto išlaidos pajamas turėtų viršyti 1,496 mlrd. litų. A.Šemeta prognozuoja, jog kitąmet nedarbas išaugs iki 7,6 proc., anksčiau buvo planuojami 6 proc. Prognozės kur kas pesimistiškesnės, negu teigė G.Kirkilo Vyriausybė.
Kaip vieną iš pagrindinių principų, kaip buvo sudaromas kitų metų biudžetas, A.Šemeta vadino siekį stabilizuoti šalies finansus, kad ateityje būtų lengviau įsivesti eurą. Jis teigė, kad kitais metais nebus įvedamas nekilnojamojo turto mokestis, nes tam kiti metai nepalankūs. A.Šemeta teigė, kad kitais metais mokytojų algos bus didinamos 10 proc., lėšų numatyta ir Kauno arenai statyti.
Nuo kitų metų atsisakoma ir lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų, kelių gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimo lengvatų. Papildomų pajamų į biudžetą ketinama surinkti iš ketinamo įvesti automobilio naudotojo mokestį (150 litų), kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios įmonės už kiekvieną turimą automobilį nesvarbu, kur jis būtų registruotas.
Kodėl Lenkijoje pigiau?
Diskusijose A.Šemetai kliuvo klausimų iš įvairiausių sričių – nuo melioracijos iki žemės ūkio ar produktų kainų Lenkijoje.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigė, kad Lenkijoje mokesčiai būtinoms prekėms ir paslaugoms yra mažesni. Jo nuomone, didinant mokesčius Lietuvoje, nebus padidintas konkurencingumas. A.Šemeta teigė, jog PVM lengvatos Lenkijoje taikomos vidaus rinkai. Jei verslininkas veža legaliai prekes į Lietuvą, jis turi sumokėti Lietuvos mokesčius. Jei tai daroma nelegaliai, tuomet iš tiesų konkurencija tampa negalima.
Paklaustas, kodėl prekės Lenkijoje pigesnės, finansų ministras teigė: „Lenkijos žemdirbiai dirba efektyviau, skiriasi dotacijos. Šalys kaimynės neturėtų konkuruoti mokesčių srityje.“
Skaudžiau smogs neturtingiesiems
Socialdemokratas Zigmantas Balčytis teigė, jog naujasis biudžeto projektas nepateisino vilčių. Mokinio krepšelis sumažintas 800 litų. Sumažinti asignavimai muziejams, Operos ir baleto teatrui, Martyno Mažvydo bibliotekai, daugeliui kultūros įstaigų, aukštojo mokslo institucijoms. Visiems teks gyventi su mažesniu biudžetu.
„Kalbėdami apie biudžeto projektą, mes manome, kad jis neišspręs vidaus problemų. Tarptautinis valiutos fondas sprendžia išorės problemas, vidaus problemų neišspręs. Kaip gyvens asmenys, dirbantys su verslo liudijimais? Šiandien nė vienas iš Vyriausybės narių neatsakė. Socialdemokratų frakcija netrukdys priimti šio projekto, bet nepritars, nes didelė našta bus perkelta ant skurdžiau gyvenančiųjų pečių“, – sakė Z.Balčytis.
Remontams pinigų nešykštės
Vyriausybės pateiktame projekte rašoma, kad apie 50 milijonų litų bus skiriama įvairiems valdžios institucijų pastatams remontuoti ir pirkti. Taigi taupymas negresia pačiai Vyriausybei ir Prezidentūrai.
Prezidento rezidencijos remontui skiriama 3,8 milijono litų. Premjero A.Kubiliaus rezidencijai – 2 milijonai litų. Užsienio reikalų ministerijos pastatų remontui – 23 milijonai litų. Ambasados Londone pirkimui teks pakloti 4,4 milijono litų. Nors Vilniaus miesto prokuratūra visai neseniai gavo naują pastatą, jai vėl skiriama 9,7 milijono litų. Ministerijoms turtui įsigyti numatoma skirti 600 mln. litų. Be to, diskusijų iki šiol kyla dėl to, kad valdovų rūmų statyboms papildomai ketinama skirti 18 milijonų litų.
Panašu, kad pastatų gražinimas ekonomikos sunkmečiu A.Kubiliaus Vyriausybės biudžeto projekte toli gražu nėra paskutinėje vietoje.
Priims pirmadienį?
Kitų metų biudžetą Seimas turėtų priimti kitą pirmadienį. Trečiadienį ir ketvirtadienį biudžeto projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Tikimasi, kad iki gruodžio 22 dienos bus apsvarstyti visi biudžetų projektai, o pirmadienį jis bus priimtas. Biudžetą lydinčius mokestinius įstatymus ketinama priimti antradienį gruodžio 23 d.
