Žavusis giminaitis
Gražuoliai patisonai, žavintys mus savo neįprasta dekoratyvia forma, yra ne kas kita kaip paprastųjų moliūgų atmaina. Dabar Lietuvoje auginama 3 rūšių moliūgų, tačiau labiausiai paplitę paprastieji moliūgai. Be to, šios daržovės turi daug veislių ir formų. Geriausiai mums žinomi moliūgų porūšiai – tai aguročiai ir patisonai. Mūsų soduose ir daržuose dažnai galima rasti ir moliūgų, ir aguročių, ir patisonų. Pastarųjų gal kiek rečiau. Keista, nes visiems šiems augalams reikia panašių sąlygų: jie mėgsta derlingą, gerai įdirbtą priemolio ar priesmėlio dirvą, saulėtas vietas. Šios daržovės parankios ir tuo, kad vaisius mezga nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Be to, ir laikyti patisonus galima labai ilgai – beveik iki kito derliaus. Juos patikimai saugo į ploną šarvą panaši luobelė. Tai išties derlingos, gerai prisitaikančios prie įvairių klimato sąlygų daržovės. O štai patisonų skonis, ko gero, lenkia aguročių! Tiesa, jis primena aguročių skonį, tačiau patisonų minkštimas kietesnis, švelnesnis, traškesnis ir turi daugiau vertingų medžiagų. Švieži patisonai šiek tiek primena artišokus ir smidrus, o konservuoti panašūs į baravykus ir agurkus.
Augalinis pyragas
Patisonų tėvynė – pietinė Šiaurės Amerikos dalis (Meksika, Teksasas), Centrinė ir Pietų Amerika. Gana greitai jie paplito ir dabar auginami visuose žemynuose. Kaip ir daugelis kitų augalų, jie atkeliavo į Europą būtent iš Amerikos ir populiarumu nenusileido kitoms moliūginėms daržovėms. Tačiau tik XIX a. pab. patisonai iš Viduržemio jūros regiono ir kai kurių kitų Europos šalių pasiekė Rytus. Maždaug tuo pačiu metu jie ėmė plisti ir Lietuvoje.
„Patisonas“ – prancūzų kalbos kilmės žodis, reiškiantis „augalinis pyragas“. Iš tiesų vaisiaus forma panaši į apskritą iškilusį pyragą. Taigi šis pavadinimas nusako tikslią vaisiaus formą. Ši lėkštelės pavidalo daržovė su dantytais krašteliais pirmą kartą ją išvydusiems gurmanams sukeldavo susižavėjimo šūksnius. Galbūt dėl to patisonai užima garbingą vietą garsiausiuose pasaulio restoranuose. Patisonai primena skraidančiąsias lėkštes ir yra labai dekoratyvūs. Todėl patiekalai iš jų gali tapti tikrais meno kūriniais. Ypač žaviai atrodo maži konservuoti patisonai.
Skanu ir gražu
Darže augančius patisonus dažnai vertiname neobjektyviai: mažų ir gražių gaila skinti, todėl laukiame, kol paaugs. Taip rizikuojame pražiopsoti patį geriausią laiką jiems skinti. Kad ir kaip būtų gaila skinti mažiukus patisonus, nepamirškite, kad konservuoti tinka tik jauni, ne visiškai subrendę patisonai (ne didesni kaip 7–12 cm skersmens). Iš pačių mažiausių – 3–3,5 cm skersmens – patisoniukų galima paruošti tikrą delikatesą. Marinuoti jie savotiškai panašūs į marinuotus agurkėlius, tik, ko gero, dar dekoratyvesni. Skanios ir vos kelių dienų, dar nepabalusios, vaisių užuomazgos. Jas taip pat galima konservuoti. Na, o vaisiams peraugus, jų cheminė sudėtis blogėja, luobelė storėja, tad ją reikia nulupti, sėklos subręsta, tad jas irgi reikia pašalinti... Taigi paties patisono minkštimo lieka nedaug...
Patisonai rauginami, sūdomi, marinuojami, iš jų verdami kompotai, uogienės. Marinuoti patisonus galima tiek vienus, tiek su kitomis daržovėmis ir vaisiais. Tokių derinių gali būti šimtai. Patisonai dera su mažais agurkėliais, pomidorais, smulkiais svogūniukais, česnakų skiltelėmis, žaliais dideliais agrastais, slyvomis, mažais obuoliais, kriaušėmis, paprikomis, morkomis ir kt. Tokie deriniai ne tik skanūs, bet ir džiugina akį savo margumu, puošia šventinį ir kasdienį stalą. Patisonų taip pat galima dėti į įvairių daržovių troškinius, saldžias tyres, virti iš jų marmeladą.
Didesni vaisiai naudojami kepti, įdaryti, troškinti. Iš patisonų galima paruošti nuostabių garnyrų prie mėsos ir žuvų. Patisonai ruošiami įvairiai: troškinami, verdami garuose, įdaromi mėsa, grybais, ryžiais, daržovėmis, kepami, iš jų gaminama tyrė. Prie šių daržovių tinka grietinė, majonezas ir įvairūs pieno, džiūvėsėlių, pomidorų ir kitokie padažai. Patisonų minkštimas gali tapti nuostabiu garnyru prie mėsos patiekalų. Į patisonų masę tereikia įdėti sviesto, druskos, mėgstamų prieskonių ir troškinti. Na, o jei pageidaujate deserto – tiesiog į patisonų masę įberkite cukraus, šiek tiek vanilinio cukraus, įspauskite citrinų sulčių.
Sveikatai ir malonumui
Patisonai – išties skanus ir vertingas dietinis maisto produktas. Skaniausi ir maistingiausi jauni patisonai. Nedideliuose patisonų vaisiuose yra nuo 4 iki 12 proc. sausųjų medžiagų, apie 2,5 proc. cukraus, 0,6 proc. pektininių medžiagų, 1,2–1,3 proc. celiuliozės. Šiose daržovėse esantys pektinai šalina iš organizmo cholesterolio perteklių ir kitas kenksmingas medžiagas: gyvsidabrį, šviną, radioaktyvųjį stroncį, kobaltą.
Tai taip pat vertingas mineralinių medžiagų šaltinis: patisonuose daug kalio, kalcio, fosforo, natrio, geležies, vario, cinko ir kitų mikroelementų. Tiesa, patisonai nesukaupia labai daug vitaminų, bet už aguročius jie vitaminingesni. Iš B grupės vitaminų čia daugiausia tiamino ir riboflavino, nemažai yra ir vitamino C. Ypač daug naudingų riebalų yra patisonų sėklose. Be to, patisonų sėklos turi nemažai kitų aktyviųjų komponentų: glikozidų, dervų, organinių rūgščių. Lecitino kiekiu patisonų sėklos beveik nenusileidžia kiaušiniams. Šios sėklos naudojamos tinimams mažinti, endokrininės ir nervų sistemos veiklai normalizuoti. Tam patisonų sėklos išgliaudomos ir sumalamos kavamale. Vartojama po 1–2 šaukštus užgeriant vandeniu 3 kartus per dieną maždaug 20 min. prieš valgį.
Patisonai naudojami dietinei mitybai. Jie padeda geriau pasisavinti baltyminį maistą, pašalinti iš organizmo nuodingąsias medžiagas, cholesterolio ir skysčių perteklių. Patisonus kuo dažniau įtraukti į savo valgiaraštį rekomenduojama žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija, opalige, ateroskleroze, diabetu, kenčiantiems dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Patisonų patiekalai labai tinka sutrikus kepenų ir inkstų veiklai. Šių moliūginių daržovių minkštime gausu ląstelienos, todėl jos aktyvina virškinamąjį procesą, tad tinka nutukusiems žmonėms. Be to, 100 g patisonų yra tik 19 kcal.
Patisonus kaip dietinį produktą rekomenduojama vartoti sergant gastritu, disbakterioze, mažakraujyste. Dėl visų išvardytų ypatybių patisonai naudingi ir visiškai sveikiems žmonėms.
