Dieta yra grynasis egzistencinis liūdesys. Kai individas kažko nori, bet negali. Daug ko galima norėti, bet jeigu norisi ne milijoną išlošti, o tik duonos kąsnio ar sūrio gabaliuko? Gabaliukas padėtas va ten, šaldytuve, ranka pasiekiamas. Negalima. Dieta.
Yra trys „diet victims“ – dietos aukų tipai. Pirmasis gyvena susikūręs vienintelį estetikos etaloną – liesą kūną. Dieta jam yra instrumentas siekti liesumo. Sveikata ir valgymo malonumas? Neįdomu.
Antrasis dietos aukų tipas yra medicininis. Pasakė gydytojas: nevalgysi nuo šeštos valandos vakaro, nes privalai atsikratyti antsvorio, kai sumažės antsvoris – sumažės arterinis kraujospūdis, sumažės kraujospūdis – pagerės sveikata, pagerės sveikata – ilgiau gyvensi. Antrajam tipui gal ir norėtųsi krimstelėti rūkytų lašinių, pajusti skonio malonumą, bet mintis apie galimai trumpą gyvenimą yra baisi.
Trečiasis dietos aukų tipas yra rinkodarinis. Tai šiuolaikiškas ir pats įdomiausias kovos su valgymo malonumais atstovas. Jis yra aršus vartotojas, jo vartojimo objektas – dietos. Jis nuoširdžiai domisi dietų rinka, dairosi vis naujų dietų, bendrauja su dietų fanais. Jam visiškai nerūpi sveikata, ilgas gyvenimas ir gurmaniški potyriai. Rinkodarinis „diet victims“ tipas kartais pagalvoja: „Štai, ši dieta lyg ir sutverta man.“ Bet po kurio laiko interneto rubrikose „garsenybių dietos“ suranda straipsnį apie naują holivudinį lieknėjimo būdą ir stengiasi kuo greičiau jį pritaikyti sau. Skelbia apie radinį FB ir užlieja socialinius tinklus asmeniniais pusės kilogramo praradimo potyriais.
Jeigu kažkas galvoja, kad dietos yra nekaltas mergičkų arba nuobodžiaujančių ponių žaidimas, tas smarkiai klysta. Dieta yra biznis. Iš vienos kišenės pinigai iškrenta, į kitą įkrenta. Dietų versle cirkuliuoja dideli pinigai. Imkime tą patį Pierre'a Dukaną. Jis atsisakė narystės Prancūzijos medikų gildijoje, bet pajamų, kuriuos gaudavo pumpuodamas savo aukas baltymais – ne. Čia kaip su Kanų festivaliu: mados kūrėjai lenktyniauja, bandydami įsiūlyti raudonajam kilimui skirtas sukneles garsioms aktorėms. Dietos kūrėjai taip pat siūlo autorines dietas garsenybėms. Daktaras Pierre'as įsiūlė savo dietą Kembridžo hercogienei Kate Middleton, ir daugybė su savo kūnu nedraugaujančių mergaičių, daugybė jų tetų padarė tą patį.
Efektinga dieta be garsenybės neveikia. Jeigu nėra televizijos žvaigždės, garsios aktorės arba bent jau į vakarėlius vaikštančios draugės kilogramai lieka savo vietose. Todėl kone kasdien skelbiamos vis naujos garsenybės, pasirinkusios naują dietą.
Visos dietos – baltyminės, augalinės, daržovių, skysčių ir kitokios yra subalansuotos tiems, kurie nekenčia valgio. Tiems, kurie valgymą, valgio gaminimą, valgio kultūrą paskelbė asmeniniu priešu. Dieta tampa kovos ginklu, kuris nukreipiamas prieš valgio malonumą.
Ši kova – pakankamai žūtbūtinė. Nors ir be aiškių laimėtojų. Bent aš jų nematau. Jeigu panelė A per dvi savaites atsikratė X kilogramų, vadinas, ji Y kartų prarado galimybę papietauti ar pavakarieniauti su vyru, su vaikais, su draugais arba su visais kartu.
Sėkmingai kovojantys su valgymu, mano nuomone, yra absoliutūs pralaimėtojai, nes praranda gyvenimo džiaugsmą, kurio ne tiek daug šiais laikais pasitaiko. O tie, kurie pralaimi, kurie taip ir nesugeba laikytis dietos? Gal laimėtojai yra jie? Ne, jie irgi pralaimi, nes po kelių nesėkmingų bandymų pradeda neapkęsti iš pradžių valgymo, o paskui savęs. Permeskite spaudą, interneto portalus: skelbiami vis nauji nugalėtojai įveikę valgymo malonumą. Ir vis nauji pralaimėjusieji, kurie bandė kovoti, bet buvo negailestingai sugniuždyti kilogramų, kalorijų, artimųjų paniekos ir saviplakos.
Atsisakęs valgymo, žmogus praranda ne tik skonio malonumą. Praranda žymiai daugiau. Praranda pažinimą, kultūrą, bendravimą su žmonėmis. Praėjusią savaitę Lietuvoje sutikau italą, kuris atvyko susipažinti su mūsų šalimi. „Aš, – sako, – esu iš Emilijos Romanijos regiono. Na, ten, kur skanūs tortelliniai gaminami, kur Parmos kumpis ir parmezanas…“ Puiku. Paklausiau jo, kokie skonio atradimai Lietuvoje. Jokių atradimų. „Čia viskas nelabai skanu, virtuvė sovietinė…“ Pasiūliau paragauti bent jau šaltibarščių. „Būtų įdomu. Bet negaliu. Nutariau laikytis dietos.“ Pagalvojau: išvažiuos Parmos kumpio ir parmezano sūrio šalies atstovas taip ir nesupratęs nieko apie šalį, kurioje viešėjo. Nepajutęs jos aromato ir skonio.
O dabar – apie mano siūlomą dietą „Skonio teritorijos“ skaitytojams. Apie Viduržemio jūros dietą, kuri anaiptol nėra dieta. O kas tai yra? Pirmiausiai, manyčiau, tai yra blogas vertimas iš graikų kalbos. Nes graikiško žodžio „diata“ reikšmė – gyvenimo būdas. Taip, kad pasakymą „liekninanti dieta, kuri per mėnesį jūsų liemens apimtį sumažins 5 cm“ reikėtų versti taip: „liekninantis gyvenimo būdas, kuris per mėnesį jūsų liemens apimtį sumažins 5 cm“. Skamba gana beprasmiškai.
Viduržemio jūros dieta yra tas gyvenimo būdas, kuris valgytoją priima neburnodamas. Nebausdamas, neatimdamas, neuždrausdamas ir negąsdindamas. Priima draugiškai. Su visomis valgytojo silpnybėmis, įskaitant smaguriavimą mėgstamais patiekalais, vyno reikalus ir netgi palaimingą drybsojimą pliaže. Viduržemio jūros dieta yra aukštasis mokslas, gyvenimo ir malonumų universitetas. Galbūt todėl UNESCO šį universitetą pripažino nematerialiuoju pasaulio kultūros paveldu. Tiesa, ne viskas su Viduržemio jūros dieta yra paprasta. Ne viskas joje yra greitai. Ši dieta – “slow“, lėta. Reikia laiko. Kas jo turi? Pietiečiai. Graikai, ispanai, Sicilija. Tie, kas tą dietą ir išrado. Mums sulėtėti yra košmaras, nesuvokiamas dalykas. Geriau jau – greitos dietos. Šitai puikiai žino kankinančių dietų išradėjai. Jie dirba, nes žmonėms patinka kankintis ir sakyti „neturiu laiko“. Vienintelis išsigelbėjimas nuo dietų – teisingo valgymo malonumas.
