Kodėl tiek daug šnekama apie maistą? Iš kur ir kuriems galams lenda visokie žinovai, restoranų kritikai? Ir kodėl visi juos taip skaito? Anksčiau inteligentai aptarinėdavo iškilios teatro premjeros recenziją, o dabar – naują populiaraus restorano valgiaraštį.
Kodėl anam prekybos centro pirkėjui rūpi, kuo skiriasi itališkas parmezanas nuo lietuviško „Džiugo“? Kodėl galiausiai šitai rūpi ir jums? Ir kaip taip nutiko, kad pokalbiai apie ekologiškas daržoves kone užgožė pasiplepėjimus apie politiką ir krepšinį?
Atsakymas tegali būti vienas: pasaulis išprotėjo dėl maisto ir dėl skonio. Londone, Paryžiuje ir Milane atsirado naujoviška bendraminčių padermė – „foody“. Nuo angliško žodžio „food“ – maistas. Beje, keisti dalykai dedasi: kai atsirado „fast food“ – greitas maistas, visi džiaugėsi ir kimšo. Paskui atsirado „Slow Food“ – lėto maisto judėjimas, ir visi pradėjo keikti aną – greitąjį. Bet laikas ir maistas nestovi vietoje: „fast food“ išmoko pamoką ir po truputį lėtėja.
Atsakymas tegali būti vienas: pasaulis išprotėjo dėl maisto ir dėl skonio.
Virėjai? Virėjai anksčiau virdavo virtuvėje, o dabar jie tapo televizijos žvaigždėmis. Ten ir pas mus. Dietologai dar visai neseniai buvo paprasti daktarai baltais chalatais, o dabar – kone asmeniniai nuodėmklausiai. Netgi visai įprastas apsipirkimas maisto parduotuvėje – batonas, sviestas, dešra – pavirto sveikos mitybos strategija. Nes jau lyg ir nebegalima valgyti nei batono, nei sviesto – ne tie angliavandeniai, ne tie riebalai.
Mes irgi stengiamės neatsilikti nuo smagios skonio beprotybės. Ji po truputį užkariauja mūsų laiką, pinigus ir požiūrį į gyvenimą. Priešintis – beviltiška. Žymiai naudingiau – šviestis. Gastronomija – smagus ir skanus laisvalaikis. Todėl kviečiu visus į „Skonio teritoriją“ – kiekvieną antradienį ir penktadienį.
Kam ji skirta? Skonio snobams? Anaiptol. Apie skonio snobus jau parašiau žurnalui „Laima“ – redaktorė neatmetė. „Skonio teritorija“ atvira visiems. Bet ypač tiems, kurie nekartoja beviltiško aforizmo „dėl skonio nesiginčijama“. Pasiginčysime ir dar kaip. Apie maisto produktus – kasdienius ir ne visai. Apie restoranus – gudrius ir visai paprastus. Apie kavą, alyvuogių aliejų, sūrį, vyną, geriausių restoranų dešimtuką ir daugybę kitų dalykų, dėl kurių verta ginčytis.
Pirmasis tekstas – apie vyną, kuris gimė anksčiau už Romą – jau laukia jūsų. Antradienį – „Skonio teritorijoje“.
