Geriausius pasaulio alyvuogių aliejus kasmet reitinguoja gidas „Flos Olei“. Maždaug šimtas profesionalių ragautojų iš 20 šalių – Ispanijos, Graikijos, Čilės, Slovėnijos, Japonijos, Pietų Afrikos respublikos ir kitų planetos vietų siunčia savo vertinimus „Flos Olei“ redaktoriams. Recenzuojama maždaug 600 – 700 „top“ klasės etikečių. Skaičiuojami balai, renkamas geriausias pasaulio alyvuogių aliejus.
Šįmet man ir grupelei alyvuogių aliejaus fanų iš Lietuvos pasisekė. Nors „Flos Olei“ reitingas bus pristatomas Romos „Westin Excelsior“ viešbutyje ateinantį šeštadienį, paties geriausio pavadinimą galiu pranešti jau šiandien. Tai Italijoje, Lacijaus regione, Kanino vietovėje, „Colli Etruschi“ ūkyje spaudžiamas alyvuogių aliejus „Evo“.
Buvome iš anksto sutarę su ūkiu dėl degustacijos. Tik, žinoma, nežinojome, kad teks susidurti su geriausiu pasaulyje. Atvykome ir radome ūkio žmones laimingus: tik ką buvo gauta faksograma iš „Flos Olei“, kurioje rašoma apie pasaulio čempiono titulą. Pasveikinome nugalėtojus ir sėdome ragauti.
Bet tam, kad vieną dieną alyvuogių aliejaus butelį būtų galima papuošti etikete su užrašu „The best of the world“, to neužtenka. Neužtenka gražių peizažų, istorijos, tradicijų. Neužtenka netgi išmanymo, patirties. Sudėtingas, įvairiaspalvis „Evo“ aromatas yra ir technikos reikalas. Techniką mums rodo ponas Claudio. Alyvuogių aliejaus agregatas, centrifuga atrodo tarsi barokamera.
Taigi, „Evo“. Kaip paaiškino ūkio vadovas ponas Claudio, aliejaus pavadinimas – tai paprasčiausia angliška santrumpa: „extra virgin oil“. Žodžiu, jokios mistikos. Mistika slypi kitur.
Aromatas, skonis, poskonis. Visai nereikia būti subtiliu žinovu, išragavusiu tūkstančius pavyzdžių, veislių, mišinių, kad pajustum gaivališką „Evo“ aromato jėgą. Ji pribloškia, palieka be žodžių profesionalius ragautojus ir skeptikus.
Šviežios, alsuojančios ir drėgme ir saule, tik ką nušienautos vidurvasario žolės aromatas. Pakankamai ryškūs antriniai aromatų puokštės potėpiai: šviežio artišoko, mėtų, raudonėlio.
Ragaujame. Nenurydami išvedžiojame nedidelį kiekį aliejaus – kavos šaukštelį – po visą burnos ertmę ir prispaudę liežuvį prie viršutinių dantų įtraukiame oro. Vienu metu pajuntame pikantiškumą ir malonų kartumą.
Šie du pojūčiai idealiai vienas kitą papildo. Kartumą „prigesina“ minkštas pikantiškumas. Iškvepiame per nosį. Prieskoninių žolelių, žalios kavos pupelių antriniai aromatai. Ilgas, labai ilgas poskonis.
Šis alyvuogių aliejus išspaustas iš vienos veislės – „canino“ alyvuogių. „Colli Etruschi“ yra kokybės maniakų kooperatyvas. Toks visiškai uždaras klubas ūkininkų – jų yra 360, kurie neįsileidžia pašalinių, fanatiškai myli savo alyvmedžius.
Alyvmedžių iš viso yra 40 tūkstančių maždaug 800 hektarų teritorijoje. Teritorija – kaip pasaka: žalios, horizonto link banguojančios kalvos, fone – Apeninų kalnai. Etruskų – paslaptingos tautos, išmokiusios romėnus statyti bazilikas su didingais kupolais, kapavietės. Žiemą čia būna šalta, žvarbu. Vasarą viešpatauja itališka saulė.
Bet tam, kad vieną dieną alyvuogių aliejaus butelį būtų galima papuošti etikete su užrašu „The best of the world“, to neužtenka. Neužtenka gražių peizažų, istorijos, tradicijų. Neužtenka netgi išmanymo, patirties. Sudėtingas, įvairiaspalvis „Evo“ aromatas yra ir technikos reikalas. Techniką mums rodo ponas Claudio.
Alyvuogių aliejaus agregatas, centrifuga atrodo tarsi barokamera. Ar nedidelis povandeninis laivas. Ši naujintėlaitė mašina kainuoja maždaug pusę milijono eurų. Visi gamybos procesai – hermetiški, kad aliejaus aromatai pakeliui į butelį „neišsibėgiotų“. Temperatūra sumažinta iki minimumo – vėlgi tam, kad pajustume tik ką šienautos pievos gaivumą.
„Colli Etruschi“ kooperatyvo ūkininkai žiemą geni savo medelius taip, kad ant jų rudenį subręstų ne daugiau kaip 50–60 kilogramų alyvuogių. Vienam litrui alyvuogių aliejaus išspausti reikės 13 kilogramų alyvuogių. Skaičiuojame: vienas medis – vos 8–9 pusės litro „Evo“ buteliukai.
Tokio aliejaus kaina, žinoma, viršija vidutinės kokybės vyno kainą. Ponas Claudio sako, kad gavę pasaulio čempiono titulą, kooperatyvo ūkininkai nežada plėšti už savo laureatą dvigubai. Praėjusio derliaus „Evo“ pas gamintoją kainavo 9 eurus. Žinoma, atvežtas į prabangų gurmė butiką, „Evo“ gali kainuoti ir trigubai brangiau.
Kokiam gomuriui skirtas „Evo“? Ištroškusiam išgryninto aromato, stiprių pojūčių. Tai žmonių – kokybės maniakų ir gamtos kūrinys. Sugebėti jį perprasti nėra sunku. Tereikia šiek tiek smalsumo ir nuolankumo.
