Galiausiai visi tie niuansų tyrimo pratimai tampa aromatinga rutina, kurioje geografija reiškia vis mažiau. Pietų Afrika susiplaka su Sicilija, Sicilija su Čile, Čilė su Luara, Luara su dar kažkuo. Vyno žmonės, tradicijos, likimai atsiduria antrame, o gal ir paskutiniame plane, kuris techniškai vertinant vyno spalvą tampa lyg ir nebereikalingas.
Apie tai kalbuosi su senu bičiuliu vyndariu Fiorenzo Collaccianiu. Jo ūkis „Casale Cento Corvi“ yra penkiasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Romos. Jo vynas „Giacche“ (reikėtų tarti „džakė“ ir kirčiuoti antrąjį skiemenį) laimėjo daug įvairių premijų. Fiorenzo bene labiausiai vertina Italijoje akredituotų užsienio žurnalistų asociacijos „Foreign Press“ premiją.
– Taviškį „Giacche“ apdovanojo ir „Vinitaly“, ir Italijos someljė. Kodėl labiausiai prie širdies – mūsų – užsienio žurnalistų premija? – klausiu Fiorenzo Collaccianio.
– Todėl, kad ši premija vertino ne tik skonį ir kvapą, bet ir visą šio vyno istoriją. O istorija – ilga, – ne šimtas ir netgi ne vienas tūkstantmetis… Ragauti vyną ir nieko apie jį nežinoti – tai tipiškas mūsų beprotiško skubėjimo, nenoro įsigilinti rezultatas. Vynas tampa tarsi mineralinis vanduo: biocheminių savybių suma. Bet vandens gaminti nereikia, o vyną kuria ne tik saulė bei dirvožemis. Daro žmogaus rankos, patirtis.
– Žodžiu, tu tvirtini, kad „Giacche“ yra senesnis už Romą. Turint galvoje, kad Roma buvo įkurta 753 metais prieš Kristų, išeitų, kad tavo vynui – 2766 metai. Sensacingai skamba. Paaiškink, prašau.
– Šie dalykai tampa aiškesni, kai stovi Červeterio etruskų nekropolyje (UNESCO paveldas) ir žvalgaisi į milžiniškas kupolo formos kapavietes. Aš prieš vyno degustacijas žmones nuvežu į nekropolį, kad susigaudytų ir pajustų laiko perspektyvą.
Roma juk neatsirado lygioje vietoje. Na taip, buvo septynios kalvos, pirmasis statinys atsirado ant Palatino kalvos. Bet iki Romos buvo etruskų miestų konfederacija – galinga, organizuota, kultūringa valstybė. Červeteris buvo vienas svarbiausių šios konfederacijos miestų. Roma iš etruskų išmoko daugybės dalykų, tarp jų ir vyno paslapčių.
– Tu spaudi „Giacche“ iš tos pačios vynuogių rūšies, kurią naudojo etruskai?
– Būtent.
– O kodėl kiti to nedaro?
– Todėl, kad „giacche“ vynuogės buvo išnaikintos. Tai tokia pusiau laukinė vynuogių veislė, labai įnoringa, labai menkai
 |
| „Acqua, vino & Fashion“ iliustr./Vilniuje rengiamas Italijos ir Lietuvos bendras projektas „Acqua, vino & Fashion“. |
derlinga. Praėjusio šimtmečio viduryje jos nebeliko. Etruskų vynas nieko nebedomino. Aš radau keletą turbūt paskutinių medelių, kurie kerojo tarsi piktžolės laukymėje prie etruskų nekropolio.
– Ir ėmeisi atgalinės selekcijos – atgaivinti senąją veislę „giacche“?
– Taip. Tai buvo sudėtingas ir labai ilgas, kruopštus darbas.
– Gerai. O kokios garantijos, kad čia tas pats vynas, kurį gerdavo etruskai?
– Garantijos yra. Biologai ištyrė keletą vynuogių sėklų, kurias rado etruskų amforose. Etruskai buvo keista liaudis: tikėjo linksmu pomirtiniu gyvenimu. Į kiekvieną kapavietę dėdavo visko, ko reikia smagiam Anapiliui. Vyno, alyvuogių aliejaus, gražių papuošalų.
– Apibūdink savo vyną.
– Vynas yra senesnis už Romą, bet tuo pat metu labai šiuolaikiškas. Tirštas, ryškios, kone violetinės spalvos. Jeigu praliesi „Giacche“ ant staltiesės – išplauti dėmės beveik neįmanoma. Tai labai koncentruotas vynas. Jo aromatas – laukinių uogų, vaisių, kokių prekybos centre nerasi – laukinių vyšnių, slyvų, prieskonių. Kadangi mūsų vynuogynas yra prie pat Tirėnų jūros – jame pakankamai juntami mineralai.
– Kiek butelių „Giacche“ per metus išspaudi?
– Tris tūkstančius. Visi numeruoti ranka. Tai nėra pigus vynas iš vieno hektaro pavyksta surinkti vos 40–50 centnerių vynuogių. Tai labai menki skaičiai.
– Vynas turbūt jau išgarsėjo, turi savo gerbėjų?
– Aktorius Roberto De Niro savo gimtadieniui užsisakė 50 butelių. Dabar susiruošiau į Lietuvą, mados ir aukštosios gastronomijos renginį „Acqua, vino & Fashion“. Žinau, kad Lietuvoje netrūksta įdomių vynų, bet kvietimo į vakarą „Kempinski“ viešbutyje negalėjau atsisakyti.
– Linkiu sėkmės ir intelektualių ragautojų!
