Skaitytojų konkurso prizai (spauskite čia),
Pirmasis kartas Austrijos Alpėse
Mano pažintis su kalnų slidėmis prieš penkerius metus prasidėjo Austrijos kurorto Serfaus-Fiss-Ladiso varlinuke.
Kaip ir dauguma pradedančiųjų, porą valandų mokiausi čiuožti su austrų instruktoriumi. O po pamokų, draugams patarus, nusliūkinau viena treniruotis į varlinuką. Ten ir lankiausi porą pirmųjų mano atostogų kalnuose dienų.
Sekėsi sunkiai, tačiau susikaupus – ne taip ir prastai. Varlinuko prižiūrėtojas pasitaikė tikras džentelmenas – pakėlė nuo žemės, kai pirmą kartą bandžiau atsisėsti ant keltuvo, išvirė kavos ir patarė atsipalaiduoti: viskas bus gerai, mėgaukis kalnais ir greitai čiuoši kaip visi tie, kurie dabar kalnų viršuje.
Ir aš atsipalaidavau. Varlinuke, pamačiusi mane griuvinėjančią, pagalbos ranką ištiesė olandė, kuri puikiai valdė slides, tačiau pirmąją savo atostogų dieną nusprendė „apšilti“ čia. „Čiuožk paskui mane ir daryk, kaip aš darau“, – ji pasakė. Taip susiradau varlinuko draugę ir naują instruktorę, kuri pusdienį mane geranoriškai mokino. Mes gėrėme kavą – dabar jau kartu, o ją virė prižiūrėtojas.
Čiuožk paskui mane ir daryk, kaip aš darau.
Tokie mano pirmieji įspūdžiai iš Alpių. Ar gali dingti noras mokytis čiuožti, kai gauni tiek gerumo per pirmąsias dienas? Per porą dienų pramokau negriuvinėti ir, paskatinta savo vyro bei draugų, pakilau keltuvu į viršų. Ten jau prasidėjo tikrasis mano slidinėjimas, kuriuo mėgaujuosi jau penktus metus su tomis pačiomis geromis emocijomis, kuriomis ir pradėjau.
Bet ne tik tai žavi. Austrijos šiaurinio Tirolio kalnai negali nepatikti pirmiausia dėl savo įstabaus grožio, didelio ir įvairaus trasų pasirinkimo, labai draugiškų vietinių žmonių ir daugybės atvykstančių slidininkų.
O visų svarbiausia – dėl idealios tvarkos ir švaros, kur bepasisuksi. Kodėl mes kiekvienais metais vaziuojame ten pat, į šiaurės Tirolį slidinėti? Todėl, kad žinome, jog lauks draugiški austrai šeimininkai su puikiai paruoštais ir ŠVARA KVEPIANČIAIS kambariais, kad kylant į kalnus NEBUS TRANSPORTO KAMŠČIŲ. Nes austrų policija neleis pradėti važiuoti į kalną per pūgą be grandinių.
Keltuvai čia modernūs ir net šildomi, kavinėse – nuostabaus skonio štrudelis su pilna lėkšte vanilininio padažo.
Keltuvai čia modernūs ir net šildomi, kavinėse – nuostabaus skonio štrudelis su pilna lėkšte vanilininio padažo.
Todėl mūsų šeimai jau penktą kartą tenka čia pasijusti kaip antruosiuose namuose. Esame išbandę ir priešingoje nuo Insbruko, pusėje esančią Kicbiūhelio Alpių slidinėjimo areną Vildkiogelį. Bet ten mažesnis trasų pasirinkimas, senesni keltuvai, ne tokia draugiška atmosfera.
Daugelis paklaus – ar ne nuobodu kiekvienais metais važiuoti į tą pačią vietą? Mes neeksperimentuojame, o tiesiog žinome, jog čia žiemos atostogos bus kokybiškos, o austrai – nors ir santūrūs, bet labai paslaugūs ir draugiški. Jeigu jiems atsakysi tuo pačiu, gali tikėtis manais puodelio kavos, kaip buvo man, arba stikliuko tikro tirolietisko „schnaps“ atsisveikinimo proga.
