Kada lėktuvas – tiesiog geriau?
Pagrindiniai sparnuoto transporto privalumai – greitis ir komfortas, kurį teikia trumpesnė kelionė: sutaupomos kelios atostogų dienos, jokių nugaros skausmų dėl automobilyje praleistos paros ar dviejų. Ir nors ir lėktuve reiks taikytis prie kitų žmonių, vis dėlto tai vyks žymiai trumpiau nei važiuojant automobiliu, kur it dokumentiniame filme apie gamtą nuolat vyksta grumtynės dėl bent keliais centimetrais didesnės teritorijos, sunki draugo galva spaudžia petį, knarkimas sugadina net ir bandymus pamiegoti bent šiek tiek, o dienomis ausys net iki raudonumo įkaitę nuo itin komunikabilaus pašnekovo? Ak, ta kelionės romantika...
Vykti į kalnus lėktuvu rekomenduojama jei keliaujama su mažais ar kiek ūgtelėjusiais vaikais – bus ne tik lengviau ir nereikės tapti mažųjų keliauninkų įkaitais, bet ir saugiau nei kelyje. Taip pat vos 2–3 valandas trunkančios kelionės lėktuvu rekomenduojamos turintiems nugaros, kaklo ir kitų panašių, su traumomis susijusių, skausmų – nors ir lėktuve teks sėdėti, tačiau žymiai trumpiau. Kelionė lėktuvu rekomenduojama ir vargstantiems dėl vestibiuliarinio aparato problemų, t. y. tiems, kuriuos pykina nuo kelionių automobiliu ar važiuojant vingiuotais kalnų keliais. Kaip kad šeimos su vaikais, taip ir vyresnio amžiaus slidininkai taip pat teikia pirmenybę lėktuvui.
Kada smagiausia riedėti savais ratais?
Ogi kai visa kompanija – jauna ir sveika, kantri ir entuziastinga. Optimalu viename automobilyje važiuoti keturiese, mat penki žmonės jau garantuoja fizinius nepatogumus net ir erdviame džipe. Automobilio privalumai – laisvė, kuomet gali kada nori, kur nori tiesiog stabtelti ir mėgautis akimirka žavinga. Taip pat savarankiškumas, kuomet jau nuvykęs į kalnus visuomet ir visur turi nuosavą transportą. Nors gerai išvystyta kalnų transporto sistema sprendžia mobilumo problemas, vis dėlto tūlas lietuvis nori daugiau komforto ir net privatumo, kuriuos jam garantuoja nuosavas ar bent jau išsinuomotas automobilis.
Automobilio labai reikia ir tą laisvą dieną, kai nusprendžiama nuo kalnų pailsėti. Tuomet labai smagu pasidairyti po apylinkes keliaujant automobiliu.
Automobilis tampa itin svarbus norintiems apsipirkti – juk mažesniuose kalnų miesteliuose didelių apsipirkimo centrų ar išparduotuvių nėra ir iki jų reikia kažkaip nusigauti.
Savi ratai leidžia vežtis nuosavą sporto inventorių – nebereikia nuomotis kalnuose. Taip pat automobilis leidžia gyventi ne miestelyje, viešbutyje, o rinktis kur nors aukščiau, atokiau kalnuose esančią vilą ar apsigyventi pas vietinius.
Žinoma, jei skrendama lėktuvu, niekas netrukdo išsinuomoti automobilį vietoje.
Kokių problemų nesprendžia niekas?
Ogi daiktų. Nes jei automobilyje – 4-5 žmonės, tai ir daiktų bus tiek, kad vairuotojas vargu ar galės naudotis galinio vaizdo veidrodėliu. Važiuojant atgal nepalengvėja, nes tai, kas buvo suvartota važiuojant į priekį, keliaujant atgal tiesiog pakeičiama lauktuvėmis.
Deja, bet ir lėktuvas dažnai įklampina į dar nemalonesnes problemas dėl bagažo, kuris yra smarkiai ribojamas ir kilogramais, ir net centimetrais. Mažesni lėktuvai, kuriais dažniausiai skraidoma iš Vilniaus, deja, tiesiog fiziškai nepritaikyti gabenti tiek svorio, kiek jo atsiranda kiekvienam keleiviui įsimetus po porą slidininko batų ir visą kitą slidinėjimo inventorių. Todėl bagažo ribojimai yra praktiškai neišvengiama problema nei skrendant, nei važiuojant automobiliu.
Komentaras
Irma Baurienė, „Tez Tour“ rezervavimo ir klientų konsultavimo skyriaus vadovė
Matyt, dėl savaip susiklosčiusių keliavimo į kalnus tradicijų, Lietuvoje labai daug žmonių vis dar linkę važiuoti slidinėti automobiliu. Ir jei anksčiau tokia kelionė be nakvynės, pvz., devyniese viename autobusiuke, būdavo tikrai pigiau, tai dabar, lėktuvų bilietams atpigus, kelionių kainos ir lėktuvu, ir automobiliu yra labai supanašėję. O „Tez Tour“ pardavimai rodo, jog slidinėtojai vis dažniau persėda į lėktuvus – tai diktuoja didėjantis poreikis komfortui.
