Naujausioje, ketvirtojoje, mokomojo filmo serijoje kalnų slidžių instruktorius Sigitas Petriša demonstruoja bene populiariausią slidininkų atliekamą judesį – plūgą. Jis reikalingas leidžiantis nuo kalno – padeda ne tik apsisukti, bet ir kontroliuoti greitį, todėl suteikia saugumo jausmą. Plūgu galima ir stabdyti. Naujausią mokomąjį filmą ir ankstesnius rasite internete:
„Vaizdo pradžiamoksliai yra naudingi, nes medžiagą galima žiūrėti daug kartų. Žinoma, vėliau, jau kai esi ant kalno, labiausiai reikalingas kito žmogaus, o geriausia – instruktoriaus, patarimas. Vis dėlto pasimokyti technikos ar prisiminti tai, kas kiek primiršta, nes gal ne kiekvienas į kalnus vyksta kasmet, yra naudinga ir tam puikiai tinka mokomoji vaizdo medžiaga“, – sakė dainininkas, snieglenčių aistruolis Lukas Pačkauskas.
Sausį Austrijoje slidinėjęs dainininkas sakė įsitikinęs, jog nuo to, patiks žmogui slidinėti ar ne, sugrįš jis dar kartą į kalnus ar atsižegnos jų kaip velnias kryžiaus, labai smarkiai priklauso būtent nuo to, kaip sekasi mokytis čiuožti: „Besimokant pirmas dienas praleisti daugiau laiko gulint ant sniego nei juo čiuožiant yra normalu. Vis dėlto jei pervargstama, pykstama, erzinamasi, viskas blogai ir visi kiti kalti, tuomet po pirmos tokios dienos ant kalno geriau užsirašyti į slidinėjimo mokyklą. Nes jau geriau pasikankinti toje mokykloje dvi dienas, o trečią čiuožti jau geriau ir pasimėgauti slidinėjimu, nei per visas atostogas kęsti didžiausius raumenų skausmus, išsipykti su visais tave pamokyti, tau padėti bandančiais draugais ir galiausiai prieiti prie išvados, kad neva kalnai ir slidinėjimas – tiesiog ne tau“.
Į čiuožimo mokyklą rekomenduojama užsirašyti ne tik tiems, kurie į kalnus išsiruošė pirmą ar antrą kartą.
Į čiuožimo mokyklą rekomenduojama užsirašyti ne tik tiems, kurie į kalnus išsiruošė pirmą ar antrą kartą. Daugybė jau ir penktus, šeštus metus čiuožiančių žmonių eina į slidinėjimo mokyklas tam, kad išmoktų kažko naujo – besimokančiųjų grupės sudaromos pagal slidinėjimo įgūdžių lygį ir tikslus. Ypač naudingos individualios pamokos.
Beje, baimintis, jog besimokydami slidinėti praktiškai nepamatysite savo draugų, neverta. Slidinėti ir mokytis galima tose pačiose trasose, tad per pietus visuomet galima praleisti laiką kartu – prie gardžiais slidinėjimo kurortams būdingais patiekalais ir įspūdžiais nukrauto stalo. Taip pat galima lankyti pamokas ne visą dieną, o pusę, o likusią dienos dalį būti su sava kompanija.
„TezTour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė ypač išskyrė Austrijos kalnų slidinėjimo mokyklas: „Lietuviai austrų instruktorių darbu lieka labai patenkinti. Nes jiems būdinga vokiškas punktualumas, drausmė ir, svarbiausia, atsakomybė“.
Lietuviai austrų instruktorių darbu lieka labai patenkinti. Jiems būdinga drausmė ir atsakomybė.
Slidinėti ar nusileist nuo kalno snieglente mokančių mokyklų yra kiekviename kurorte. Sudaromos vaikų ir suaugusiųjų grupės. Tokios mokyklos – puiki alternatyva keliauti į kalnus ir su mažais vaikais, nes kol jie paliekami instruktorių priežiūroje, tėvai turi progą pačiuožinėti savarankiškai. Beje, vaikai slidinėti išmoksta gerokai lengviau nei suaugusieji.
Tiesiogiai stebėkite situaciją Liepkalnio trasose:
