Slidininkų blog'ui rašykite slides@15min.lt
Trasų daugėja, tačiau jos nesiaurėja
Kaip pažymi šiai slidinėjimo karalystei vadovaujantis UAB „Trade State“ direktorius Artūras Bielskus, šitaip plečiant Liepkalnio slidinėjimo centrą, nebuvo siaurinama nė viena trasa. Slidininkų saugumas trasos šeimininkams tikrai labai rūpi: per vasarą iškirsti pavojų kėlę krūmynai, pastatytos apsauginės tvorelės, įspėjamieji užrašai (tose vietose, kur susikerta slidininkų srautai).
Šiemet Liepkalnio gatvės pusėje lankytojams siūlomos dvi naujutėlaitės trasos (1 ir 2). „Išvalėme šiukšlyną, iškirtome krūmokšnius, suformavome visiškai naują reljefą, – džiaugiasi A.Bielskus, tuo pat metu per raciją vadovaudamas keltuvų derinimo darbams. – Senuosius keltuvus atnaujinome, kad nestrigtų, ypač piko metu. Juk tokie trikdžiai gadina lankytojų nuotaiką. Naujuosius keltuvus taip pat reikia kaip automobilio variklį „apvažinėti“, kad kėlimo diržai idealiai „gultų“ prie ratukų ir skriemulių“.
Šiuo metu Liepkalnyje jau veikia 6 trasos ir 7 keltuvai (1, 2, 3, šiaurinis, 4, 5 ir „varlinukas“). Jei dar bent porą dienų spustelės geras šaltukas, bus baigtas formuoti dar ir sniego pramogų parkas, kurį jau pernai labai gerai įvertino snieglenčių mėgėjai.
Ant Liepkalnio darbavosi rimta technika – kasė tranšėjas, jose slėpė aukšto slėgio vandens vamzdžius (jų bendras ilgis apie 3 km), didelės galios elektros perdavimo kabelius.
Sezoną pradėjo pirmieji Baltijos šalyse
Direktorius Artūras Bielskus džiaugiasi, kad Liepkalnis šiais metais pradėjo veikti lapkričio 28 d. – pirmasis Baltijos šalyse, nors Vilniuje snigo palyginti mažai.
Tokios sėkmės paslaptis labai paprasta – vasarą puikiai paruošti namų darbai. Šiltuoju metų sezonu ant Liepkalnio darbavosi rimta technika – kasė tranšėjas, jose slėpė aukšto slėgio vandens vamzdžius (jų bendras ilgis apie 3 km), didelės galios elektros perdavimo kabelius. Nes nuolat augančiam slidinėjimo parkui tuoj reikės 1 MW elektros pajėgumų (kad be pertrūkių veiktų visi keltuvai, galingi vandens siurbiai ir, žinoma, dešimt sniego patrankų).
Tokia galinga komplektacija leidžia vos per kelias paras, jei temperatūra nukrenta žemiau 2 laipsnių šalčio, dirbtiniu sniegu padengti daugiau nei 70 proc. viso Liepkalnio slidinėjimo parko.
Žinoma, dabar šių požeminių komunikacijų tinklo, slypinčio po kalnu, slidininkai ir
snieglentininkai nemato. Tačiau gali džiaugtis rezultatu – tokio ankstyvo ir kokybiško sezono Liepkalnyje dar nebuvo.
Kita tokio Liepkalnio trasų atgimimo paslaptis – paprastas inžinierinis sprendimas vandenį sniego patrankoms tiekti ne iš miesto vandentiekio sistemos, o iš savo vandens rezervuaro. Jame vanduo daugiau nei 4 laipsniais vėsesnis. Todėl ir sniego patrankų našumas smarkiai padidėja.
7000 pakilimų per valandą
Projektuodami skirtingų profilių ir statumo trasas, Liepkalnio architektai pagalvojo ir apie dar vieną svarbų dalyką. Paprastai slidinėjimo trasų administratoriai giriasi nuokalnės ilgiu. Baltijos regione jis svyruoja nuo 200 iki 300 m. Neoficialiais duomenimis Liepkalnio ilgiausia trasa siekia 400 m., bet A.Bielskus didžiuojasi visai ne tuo.
„Svarbiausia – taip suprojektuoti trasas su keltuvais, kad žmonėms nereiktų šalti laukiant eilėse. Tuomet ratas suktųsi nesustodamas: nusileidi ir vėl pakyli. Pabodo leistis viena, persikeli į kitą“, – dėsto direktorius. Jo paskaičiavimais, per valandą Liepkalnio keltuvais galima pakilti iki 7000 kartų.
Konkurencijos nebijo
Pamenate, kadaise Latvijos Žagarkalnio slidinėjimo trasos šeimininkas, garsus Latvijos aktorius Juris Žagaras yra sakęs, kad labiausiai laukia vasario 16-osios. Nes tuomet tūkstančiai lietuvių ilgąjį savaitgalį leidžia Latvijos slidinėjimo kurortuose.
A.Bielskus sako, kad nebijo nei Latvijos ar Lenkijos kurortų, nei Druskininkų ar Anykščių trasų konkurencijos.
„Natūralu, kad per ilguosius savaitagalius Lietuvos gyventojai nori pakeisti aplinką. Todėl važiuoja į artimąjį užsienį. Tačiau į Lietuvą juk irgi atvyksta turistai iš artimojo užsienio. Slidininkai – mobilūs žmonės. Jie vieną dieną nori slidinėti Duskininkuose, kitą – Vilniuje. Nes taip žymiai įdomiau, nei prisirišti prie vienos vietos. Todėl mes nesame konkurentai: kuo daugiau važiuos pas juos, tuo didesnis srautas grįš ir pas mus. Juo labiau, kad dabar mes tikrai turime ką pasiūlyti – trasas ir pažengusiems slidininkams, ir mamoms su mažais vaikais, ir snieglenčių akrobatams.
Papildomi privalumai
Daugelį metų tarp lakūnų sklandė anekdotas, kad leistis pro Liepkalnį – tikras meistriškumo išbandymas. Ši kalva iškilusi aukštai virš Vilniaus pačioje patogiausioje nusileidimo trajektorijoje.
Tačiau nuo tų senų laikų smarkai tobulėjo ir laineriai, ir trajektorijos buvo pakoreguotos. Todėl Liepkalnio lankytojai turi dar vieną pramogą – grožėtis tiesiog virš Liepkalnio gatvės besileidžiančiais lėktuvais (panašių lėktuvų stebėjimo vietų yra Maljorkoje ir kituose turistų pamėgtuose pasaulinio garso kurortuose). Pridėkime dar senamiesčio bei naujamiesčio panoramą, oro uosto signalinius žiburius ir čia pat nuo sniego svyrančias eglių šakas – geresnio trumpalaikio poilsio niekaip nesugalvosi.
Dievinate slides, snieglentes ir sniegą? Ieškote darbo, kuris būtų ir malonumas? Tapkite slidinėjimo trasų prižiūrėtojais! Liepkalnio darbuotojai (ne darbo metu) slidinėja nemokamai. Daugiau informacijos rasite čia.
