Todėl per Kalėdas, taip pat Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios ilgųjų savaitgalių dienomis daugiau nei 400 km nuo Vilniaus esančiuose Latvijos žiemos kurortuose knibždėte knibždėdavo lietuvių.
Turint omeny, kad vien tik nakvynė netoli trasų kainuoja nuo 200 Lt už naktį, galima teigti, kad pastarąjį dešimtmetį tūkstančiai lietuviškų litų virsdavo latais ir nusėsdavo pas kaimynus.
Kai, pagaliau, įkandin (amžinai sausakimšo) Ignalinos Žiemos sporto centro po ilgų svarstymų (ar apsimokės) pradėjo veikti Vilniaus, Birštono, Anykščių slidinėjimo centrai, visiems nosį nušluostė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Nors iš pradžių jo idėja pastatyti apskritus metus veikiantį slidinėjimo kurortą buvo laikyta kosmine, prasidėjus statyboms skeptikai nutilo. Arena duris atvėrė 2011 m. rugpjūtį.
Latviai (ne)nusiminę
Garsus Latvijos aktorius ir verslininkas Juris Žagaras, tapęs Cėsio Žagarkalnio slidinėjimo centro krikštatėviu, ne kartą yra minėjęs: Latvijos slidinėjimo trasų instruktoriai per Lietuvos nepriklausomybės šventes nugriebia visą pelno grietinėlę. Kai kurie jų net lietuviškai pramoko per daugelį metų. Todėl apskritus metus veikianti Druskininkų sniego arena su modernia infrastruktūra (slidinėjimo mokykla, nuomos punktas, maitinimo įstaigos) tapo rimtu konkurentu. Dabar daugeliui lietuvaičių, išskyrus gyvenančius šiaurės Lietuvoje, dėl atstumo nebeapsimoka važinėti į Latviją.
Juris Žagaras pripažįsta, kad šiais metais Žagarkalnio slidinėjimo kurorto apyvarta sumažėjusi 30 proc. Tačiau dėl to kaltina ne lietuvius, pasistačiusius sniego areną, o nepalankius orus.
 |
| Ž.Pekarsko nuotr./Aktorius ir trasos savininkas Juris Žagaras |
Net ir atsiradus Druskininkų arenai, J.Žagaras lieka optimistas: „Mūsų žmonės slidinėja vidutiniškai tris mėnesius per metus. Todėl, jei tik gali, mieliau renkasi gryną orą ir atviras Latvijos trasas.“
Jis negaili gerų žodžių turistams iš Lietuvos, kurių elgesys per pastaruosius metus labai pakito: „Anksčiau lietuviai slidinėdavo kaip pašėlę, nesilaikydami tvarkos, o dabar jų vietą užėmė estai. Malonu, kad pas mus atvyksta civilizuota, gerokai prakutusi Lietuvos slidininkų dalis, kuri žino, kaip elgtis trasoje.“
Siekdami konkuruoti su Lietuvos sniego arenomis, Žagarkalnio valdytojai pernai dar 10 metrų paaukštino ir 30 metrų pailgino trasą.
Druskininkai taps kalnų kurortu
Tačiau Druskininkai, nespėję atsidžiaugti vienu stebuklu, jau ruošiasi nustebinti kitu. Sniego arenos direktorius Vytautas Žibūda „15min“ prasitarė apie dar vieną ambicingą projektą – paversti Druskininkus kalnų kurortu su moderniais keltuvais. Ši, kol kas tik popieriuje egzistuojanti, idėja realybe gali virsti per 1,5 metų. Taip „15min“ teigė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Pasak mero, tetrūksta „mažmožio“ – 10 mln. litų. Šių pinigų Druskininkų savivaldybė ieško labai intensyviai – kreiptasi net dėl ES paramos.
V.Malinauskas prasitarė, kad, rengdami projektą, specialistai konsultavosi su Austrijos ir Šveicarijos kalnų įrangos gamintojais. Planuojama pastatyti 6 atramas keltuvo trosui iškelti virš
 |
| Druskininkų Sniego arena, keltuvas (kompiuterinė vizualizacija) |
kurorto pušynų ir Nemuno vagos. Kalnų keltuvai turėtų tapti ne tik ekologiška miesto transporto priemone, bet ir savotiška kurorto apžvalgos aikštele. Turistai pakeliui iš Vandens parko į Sniego areną miestu ir gamta grožėsis iš 40 m aukščio.
Aukščiausias keltuvo taškas (paskutinė maršruto stotelė) – paliktas laisvas žemės plotas tarp įėjimo į areną ir restorano „Aero Gallery“ automobilių aikštelės.
Tuo pat metu vystomi ir kiti projektai – AERODIUM vėjo tunelio statybos. Čia pat, šalia arenos, aktyvaus turizmo mėgėjai jau šiais metais galės pajusti skrydžio jėgą.
Dar vienas ambicingas planas – pastatyti lygumų slidžių trasą, kurioje sniegas išliktų apskritus metus. Pasak mero, pritaikius modernias technologijas, viskas įmanoma. Specialią dangą, paklotą ant žemės, galima šaldyti – juk trasai tereikia siauro žemės ruožo.
Taip pat modernia, tačiau kiek kitokia įranga, šaldoma ir uždaros Sniego arenos danga (ir išorinė trasos dalis, esanti lauke). Kaip šalčio nešėjas čia panaudotas etilengliukolis – ekologiška maistinė medžiaga, nekenkianti aplinkai.
Kaip vertinti Druskininkų Sniego areną
Kaip slidininkas, matęs daugybę Latvijos ir Alpių trasų, galiu teigti nepataikaudamas: kažin ar lietaus krašte galima sugalvoti ką nors geresnio. Vienoje vietoje rasite ko tik širdis geidžia – nuomos punktą, slidinėjimo mokyklą, galybę užkandinių, kepyklėlę. Išsinuomoti galima viską: nuo slidžių ir šalmų (jie būtini saugumo sumetimais) iki slidinėjimo kostiumo. Arenoje veikia netgi vaikų kambarys, atvykstantiems su neslidinėjančiais mažyliais. Taip pat dušai ir persirengimo kabinos – tarsi paplūdimyje.
Privalumai
Jau minėti privalomi šalmai yra sveikintinas dalykas. Vien praėjusį savaitgalį arenoje mačiau du slidininkus sugipsuotomis rankomis (nesėkmingai nusileido nuo tramplino). Belieka guostis, kad bent galvos liko sveikos. Tuo tarpu Latvijoje, tarkime, Siguldos miesto trasoje, šalmus vaikams prieš keletą metų gavome per didelius vargus.
Kortelių kontrolės sistema – labai patogi. Ta pačia kortele naudojiesi eidamas pro arenos kontrolės vartus, užrakini elektromagnetinę persirengimo spintelės spyną, naudojiesi nuomos punkte registruodamas išnuomotą inventorių, įeidamas į sniego zoną (tik tuomet pradedamas skaičiuoti laikas, už kurį sumokėta). Viskas be galo patogu – kaip civilizuotoje Europoje. Kavinėje už maistą taip pat atsiskaitai kortele.
Itin maloniai nuteikia laiko skaičiavimo mechanizmas. Iš tikrųjų lankytojai moka tik už realiai slidinėtą laiką. Jei, tarkime, išeini iš trasos į kavinės zoną, perbrauki kortele per sensorių ir laikas sustabdomas. Toks sąžiningas skaičiavimas ar mokėjimo už realius pakilimus keltuvu taikomas nedaugelyje Europos kurortų – sumokėjai už valandas, ir varyk be poilsio. Smagu ir tai, kad Sniego arenoje specialiose patikros zonose, kortele palietęs skenerį, gali sužinoti, kiek liko laiko slidinėti.
Druskininkų sniego arenos trasas taip pat galima vertinti labai gerai. Du „varlinukai“ žengiantiems pirmuosius žingsnius ir pagrindinė 450 m ilgio, kintančio reljefo trasa su tramplinais, padalinta į slidininkų ir gerokai ekstremalesnę snieglentininkų zoną (palyginimui, legendinio Žagarkalnio trasos driekiasi 240-260 m). Esant palankioms oro sąlygoms atidaroma 460 m lauko trasa. Deja, jos kovo pradžioje atšilus orams, išbandyti neteko, tad nuomonės pareikšti negaliu.
Trūkumai
Bendras visų Lietuvos ir, tarkime, Slovakijos slidinėjimo trasų trūkumas – eilės prie keltuvų. Jei leidiesi nuo kalno minutę, o kyli į viršų keturias minutes, eilėje laukti jau nebesinori. Druskininkų trasoje tirščiausia slidinėtojų būna šeštadieniais. Kitomis savaitės dienomis skųstis nederėtų.
Kitas šiek tiek vaizdą gadinantis dalykas – keltuvai be stabdymo amortizatorių. Jie ir virš trasos kyla, ir įlaipinimo-išlaipinimo punktuose juda tuo pačiu greičiu. Todėl sėdant į juos didelė tikimybė susitrenkti pakinklius. O nulipant – nukristi. Tobulai užlipti-nulipti nuo tokių keltuvų gali tik labai patyrę slidininkai. Tuo tarpu prabangesniuose Alpių kurortuose naudojami keltuvai įlaipinimo-išlaipinimo zonose smarkiai pristabdo.
Lietuvos slidinėjimo trasos
Druskininkų Sniego arena – 450 m.
Ignalinos ŽSC – 460 m.
Vilniaus Laimio kalnas – 350 m.
Anykščių slidinėjimo centras „Kalita“ – 200 m.
Alytaus slidinėjimo trasa – 190 m.
Kalniškių (Plungės raj.) – 270 m.
Birštono kalnas – 300 m.
Vilkaviškio kalvos – 400 m.
Rašyk „15min“ slidininkų blogui ir laimėk UAB „Lukla“ kelioninius puodelius arba pakvietimus į Druskininkų Sniego areną. Įspūdžius iš slidinėjimo trasų siųsk slides@15min.lt.
 |
| Sniego arenos iliustr./Sniego Arenos dovanų kuponas |
