Be jokios abejonės, Birštonas nėra didelis miestas. Tačiau surasti slidinėjimo trasą, bent jau važiuojant nuo centro, nėra taip paprasta (nėra jokių nuorodų). Sunku rasti informaciją ir lietuviškame internete, Birštono miesto puslapyje. Birštono svetainėje kartais skelbiama apie varžybas, kurios vyks ant kalvos, tačiau ten nėra įspėjimo, kad nuo 11 iki 17 valandų į trasą bus įleidžiami tik sportininkai. Taip nutiko šių metų vasario 7-ąją.
View Larger Map
Kur rasti informacijos?
Žodžiu, prasta reklama, prastos nuorodos. Lengviausia apie Birštono trasą pasiskaityti latviškame portale slalom.lv... O prisiminus, kad Birštono trasa pradėjo veikti tik sausiui įpusėjus (Latvijos trasos atvėrė vartus mėnesiu anksčiau), norisi tik dar kartą atsidusti.
Na, bet čia nėra baisi kritika. Tiesiog gairės, kur reikėtų tobulėti Lietuvos slidinėjimo trasų savininkams. Jei jie pagaliau supras, kad sniegą reikia gaminti, o ne tik laukti, kol jis pažirs iš dangaus, viskas bus gerai.
Kainos
Iš esmės Birštono trasą reikėtų vertinti teigiamai. Čia veikia du nuomos punktai (vagonėlyje ir rąstinėje trobelėje). Slidinėjimo komplekto nuoma valandai - 15 litų. Už kiekvieną kitą valandą reikia primokėti dar po 5 litus. Gaila, kad neįmanoma išsinuomoti šalmų vaikams. Tai - šioks toks trūkumas. Automobilių aikštelė neišasfaltuota, bet tai nėra tragedija, jei spusteli šaltukas. Jei atlydys, tenka klampoti per purvą. Tokį servisą lyginčiau su mažo Latvijos kaimelio Lygatne trasa. Tiesa, Birštone veikia lauko kavinė (arba lauko virtuvė), kurioje kepamas šašlykas, prekiaujama karštu vynu, sultimis, arbata.
Infrastruktūra
Kita vertus, smagu, kad šioje vietoje jau sukurta šiokia tokia infrastruktūra. Rąstiniame namelyje veikia kasa. Joje galima įsigyti elektroninį bilietą keltuvui. Vienas pakilimas kainuoja 2 litus. Palyginimui - pakilimas keltuvu Latvijoje ar Lenkijoje, Suvalkuose, kainuoja 1-1,5 lito. Trasa prižiūrintis personalas mandagus, paslaugus. Kita vertus, jei lygintume su Austrija, čia dominuoja lietuviški elgesio standartai. Jei, tarkime, nuo keltuvo nuslįsta vaikas, jį dažniausiai iš griovio ištraukia tik tėvai. Jei taip nutinka Alpėse, akimirksniu prie nelaimėlio sustoja keli vokiečiai ar austrai ir pasiūlo savo pagalbą.
Trasos kokybė
Trasa tikrai smagi, nors ir trumpoka. Nuo kalno galima leistis statesniu šlaitu (labiau patyrusiems) arba šonine nuožulnesne trasa. Veikia ir varlinukas pradedantiems. Tačiau jame nėra elementaraus keltuvo. O tai jau vargas mažyliams ir pradinukams suaugusiems: tenka į kalnelį klampoti savomis kojelėmis, pavargusiomis nuo slidžių batų. Vienas iš privalumų, kad kalva ir vėlų vakarą yra pakankamai gerai apšviesta, slidinėti galima ir po darbo, iki 22 val. Tačiau, ko gero, didžiausias privalumas – tai Birštono geografinė padėtis. Iš Kauno iki trasos automobiliu galima atlėkti per pusvalandį.
Daugiau informacijos apie darbo valandas galite rasti ir čia.
