Junkitės prie „Facebook“ grupės „Slidininkų rojus“.
Apie pramogoms kalnuose pritaikytą aprangą pasakoja buvusi profesionali sportininkė, sveikatingumo laidos „Mitybos balansas“ vedėja Vlada Musvydaitė. Ji šiemetį kalnus Austrijoje vyko jau antrą kartą. O kaip parinkti ne tik drabužius, bet ir aksesuarus bei slidinėjimo inventorių, „TezTour“ ir Lietuvos sporto universiteto sukurtame mokomajame filme pasakoja specializuotos parduotuvės „Sportland“ konsultantas.
Kitus filmus rasite susijusių naujienų blokelyje.Svarbiausia – funkcionalumas ir kokybė
Termodrabužiai. Tai – arčiausiai kūno esantis aprangos sluoksnis, skirtas prakaitui garinti ir šildyti. Termodrabužiai dažniausiai gaminami iš specialių sintetinių audinių, kadangi natūralūs,pavyzdžiui, medvilnė, džiūva pernelyg lėtai ir tai gali būti peršalimo priežastis. V. Musvydaitė pirmenybę teikia lietuvių gamintojų termoaprangai.
Vidurinis sluoksnis. Paprastai tai – džemperis, atliekantis panašią funkciją kaip ir termodrabužiai, tik suteikiantis dar daugiau šilumos. Tiesa, Vlada teigia džemperio nevilkinti, nes intensyviai judant kalnuose jai pakanka ir dviejų aprangos sluoksnių – termo ir viršutinių drabužių.
Viršutinė apranga – striukė ir kelnės. Pasak Vlados, svarbu, kad jie būtų lengvi ir patogūs, nevaržytų judesių. „Kalnuose tikrai intensyviai sportuoji ir sušyli, todėl striukė turi būti su specialia ventiliacija prakaitui garinti“, – pasakojo „Mitybos balanso“ vedėja.
Kojinės. „Tik negalvokite, kad mamos megztos kojinės pravers kalnuose“, – perspėja Vlada. Savo kailiu patyrusi, ką reiškia slidinėti apsimovus paprastomis kojinėmis, ji sakosi tokios klaidos nekartosianti niekada ir kitiems stipriai rekomenduoja įsigyti specialias kojines, skirtas slidinėti. Dažniausiai jos būna iki kelių, su pašiltinimais ties kulnu, blauzda ir pėdos galu, gerai garina drėgmę.
Vis dėlto pati svarbiausia specialių kojinių savybė – jos tampriai priglunda prie visos pėdos, blauzdos ir nesigarankščiuoja, todėl lengva įkišti koją į ankštą slidininko batą, o slidinėjant nepritrinama pūslių. Taip pat šios kojinės turi specialius paminkštinimus tose vietose, kur kojai tenka didžiausias krūvis – jį šiek tiek amortizuoja.
Pirštinės. „Žinau, jog iš pirmo žvilgsnio už pirštines mokėti kokius 100 eurų atrodo nesąmonė, bet kartą, slidinėdama Druskininkuose su paprastomis, aš taip sušalau rankas ir tai buvo tokia bloga patirtis, kad klausimų, ar verta investuoti į pirštines ir komfortą apskritai, daugiau nebekilo“, – patirtimi dalijosi Vlada.
Slidinėjantiems skirtos pirštinės paprastai yra itin patvarios, jos saugo ne tik nuo šalčio, vėjo ir drėgmės, bet ir nuo sužeidimų, pavyzdžiui, kai nešant slides rankos liečiasi į aštrias briaunas. Yra ir pirštuotų, ir kumštinių pirštinių – pastarosios rekomenduojamos tuomet, kai slidinėjama žemesnėje nei -10°C temperatūroje.
Kaklo mova. Sauganti ne tik kaklą, bet ir veidą nuo šalčio ir žvarbaus vėjo, mova yra privalomas aksesuaras kiekvieno slidinėjančiojo aprangoje.
Kepurė. Bene vienintelis aksesuaras, kuris gali ir nebūti specialiai pritaikytas slidinėjimui – svarbu, kad kepurė nebūtų pernelyg šilta ir nedirgintų odos.
Šalmas. Pasak Vlados, tai vienas būtiniausių aprangos elementų, nors slidinėjimo kurortuose suaugusiems šalmas nėra privalomas. „Man tikrai nesuvokiama, kaip Alpėse iki šiol žmonės slidinėja be šalmų ir taip nesaugo savęs. Aš, tiesą sakant, net nesidedu kepurės, o slidinėju tik su šalmu – šilumos tikrai pakanka“, – sako V. Musvydaitė. Ir išsiduoda, jog jos garderobe atsirado vietos net dviem šalmams: ne dėl skirtingų jų savybių, o tiesiog dėl grožio.