„Slidininkų blogo“ taisykles rasite čia.
Latvių trasos taip gerai paruoštos, kad net esant pliusinei temperatūrai suspaustas sniegas dar tinkamas žiemos pramogoms! Kelio ruožas tarp Siguldos ir Cėsio kartais primena Šveicarijos peizažą su austriška slidinėjimo infrastruktūra. Užsukęs net į patį menkiausią medkirčių kaimelį, rasi veikiančią kavinukę, du tris keltuvus, slidinėjimo inventoriaus nuomą ir puikiai nusiteikusį slidinėjimo instruktorių, kuris pasakys „labas, lietuviešai, su Vasario 16-ąja“... Ir netgi vaikų slidinėjimo mokyklėles. Fantastika.
Per kelis lietingus praėjusios žiemos ir pavasario savaitgalius (taip pat ir vėlyvą kovo mėnesį) aplankiau šešias skirtingas trasas Latvijos gilumoje. Tingiausi tautiečiai renkasi artimesnes, pvz., Milžkalnio (ji itin populiari, yra arčiau Lietuvos, todėl kartais tenka palaukti kelias valandas, kol gausite išsinuomoti slides). Ieškantys moderniausios infrastruktūros pavažiuoja gerokai tolėliau – iki Siguldos ar Cėsio (apie šį miestą papasakosiu kitame „Slidininkų blogo“ rašinyje). Čia visad gausite gerą slidinėjimo inventorių ir jausitės kaip namuose - daugybė slidininkų kalba lietuviškai:).
Sigulda: ir sportininkams, ir mėgėjams
Adrenalino bei sniego mėgėjams, ieškantiems ne tik gražių kalvų, bet ir ramybės bei nemėgstantiems eilių prie keltuvų siūlyčiau nestoti Bauskėje ar kituose artimuose slidinėjimo kurortuose. Minkite iki Talino-Jūrmalos žiedo ties Ryga, sukite į dešinę ir pro Rygos HES-ą nedvejodami važiuokite iki Siguldos. Šis miestelis garsėja ne tik baldų pramone (sovietmečiu), daugybe mažų užeigėlių („Kruodzinšais“), bet ir bobslėjaus centru, trimis-keturiomis miesto trasomis vaizdingame Gaujos upės slėnyje.
Mažiau patyrusiems siūlyčiau užsukti į Siguldas Pilsetas (miesto) trasą. Ji ne tokia stati. Yra ir atskiras „varlinukas“. Be to, sėdimi keltuvai suteikia progos atsipūsti greičiau pavargstantiems. Čia labai gražu: švilpiant vėjui ausyse, rodos, leki tiesiai į ledinį Gaujos vandenį... Kraštovaizdis nuostabus, oras gaivus. Ko daugiau ir norėti. Ir dar: čia bene vienintelė vieta, kurioje mokama ne už laiką, o už pakilimų skaičių, taigi nereikia niekur skubėti. Tiesa, reikia saugotis sportuojančių mokinukų – jiems atitverta atskira trasos dalis.
Ieškantiems nuotykių ir gerai įvaldžiusiems greitojo nusileidimo techniką reikėtų palei Gaują pavažiuoti vos porą kilometrų. Kordes trasa itin stati, todėl čia treniruojasi daugiausiai sporto mokyklų slidininkai. Todėl nuomos punkto darbuotojai „pasikėlę“. Jie orientuojasi ne į mases, o tik į sportininkus. Taigi, jei pabandysite išsinuomoti tik šalmą, o ne visą ekipiruotą, nužvelgs galbūt išdidžiai. Ir būtinai paprašys asmens dokumento. apsilankymas šioje trasoje bent jau man nebuvo labai malonus.
Vos už kilometro palei upę – universaliausias – Kakiškalnio centras. Čia modernus nuomos punktas, sportiška trasa, restoranas, vaikų žaidimo kambarys. Bet jis tuščias – Latvijoje, beveik kaip Austrijoje, vaikai strimagalviais nuo kalvų leidžiasi vos išlipę iš sauskelnių.
Kaip sutaupyti
Praktiškas patarimas. Siguldoje, šalia SUPER NETTO prekybos centro (įvažiavus į miestelį dešinėje pusėje), tiesiog sporto inventoriaus parduotuvėje veikia nuomos punktas, kuriame galite išsinuomoti kone naujausią slidinėjimo įrangą. Kaina parai – apie 35 litai (7 latai). Ant vitrinos pamatysite užrašą NOMA. Kitur taip pigiai nerasite, trasose mokėsite dvigubai. Vienintelis trūkumas, čia negalima vaikams išnuomoti šalmų. O jų tikrai reikia.
Nakvynė
Jos ieškoti patarčiau viešbučiuose „Santa“ ir „Ezeri“ (35 latai už dvivietį kambarį), nors girdėjau neblogų atsiliepimų ir apie „Siguldos“ viešbutį.
Reinio sporto centras
Jei kirsite Siguldos gležinkelį ir tiltu pervažiuosite į kitą Gaujos upės krantą, pasuksite į Turaidos gyvenvietę, ten rasite dar vieną didelį Reinio žiemos sporto centrą. Tik neviršykite greičio. Šiame kelio ruože gausu policijos!
Pasiilgę Alpių dvasios čia ypatingų aukštikalnių neras. Vis dėlto Reinyje yra medinė trobelė-kavinė, austrų dažnai vadinama hutte (trobele). Čia galima ir karšto vyno, ir bulvyčių paragauti per pertraukėlę. Tiesa, slidininkų itin mėgiamo štrudelio neteko regėti. Šis centras plečiasi, kitąmet bus dar modernesnis, o šiuo metu čia veikia puikus nuomos punktas, viena ekstremali snieglenčių ir dvi pakankamai greitos slidžių trasos ir du varlinukai, rogučių kalnelis. Trasos puikiai prižiūrėtos ir netgi lynojant jų kokybė visai nebloga.
Raganų buveinė Lygatnėje
Tačiau bene labiausiai nustebino Lygatnė (nuo Siguldos 10 km pavažiavus į Cėsio pusę) – prieš trejus metus pradėjęs veikti naujas slidinėjimo kompleksas apgriuvusio dvaro teritorijoje.
Ypatingų patogumų nerasite – nei kavinės, nei šilto tualeto (yra būdelė). Bet personalo paslaugumas viską atperka! Jei žalias slidininkas varlinuke nugriūna, prižiūrėtojas pakelia ir kone ant rankų užtempia į viršų (žinoma, prikalbinęs prie keltuvo rankenos). Sunku patikėti, bet šiais laikais pasitaiko ir tokių stebuklų. Beje, Lygatnėje kol kas tikrai nedaug žmonių, visai nereikia laukti eilėje, o slidinėjimo sąlygos puikios. Galima slidėmis net nuo tramplino nušokti, jei nebijote sprandą nusisukti.
Lygatnės apylinkės (tai – ir upės pavadinimas) – labai įspūdingos. Specifinės smiltainio kalvos su urvais primena kanjoną, kartais vadinamą raganų buveine. Verta aplankyti buvusios užtvankos liekanas, malūną. Kiek atokiau rasite zoologijos sodą, vaizdingų takų pasivaikščioti (jų netrūko ir Siguldoje). Beje, parko teritorijoje priskaičiuojama apie 200 briedžių, 2000 stirnų, 500 šernų, 300 elnių, 130 bebrų, 150 lapių, 800 zuikių...
Meškos guolis
Čia rasite ir puikią nakvynę rastiniame motelyje „Laču miga“ („Meškos guolis“). Ideali vieta šeimos poilsiui: jauku, tylu ir nebrangu (keturvietį pasiderėjus galima gauti už 40 latų).
View Larger Map
Kaimeliai
Pavažiavę dar toliau Cėsio link rasite Karli kaimelį. 2008-ųjų pavasarį jis neveikė („Trase slegta“), tačiau, jei oror sąlygos įprastos, bent jau pradedantiems siūlyčiau čia užsukti. Nuostabu: šiame medkirčių kampelyje veikia dar viena puiki trasa – trys keltuvai, nuomos punktas su jaukiu židiniu, įsikūrės angare. Žiūri ir netiki savo akimis: negi jiems niekas daugiau savaitgalį nerūpi – tik slidinėti?
Suskaičiavau, kad Latvijoje visu pajėgumu veikia mažiausiai 32 kalnų slidinėjimo trasos (Lietuvoje jas galima suskaičiuoti ant pirštų). Daugelis apšviestos, taigi mėgautis adrenalinu galima iki 22 val., o savaitgaliais – ir iki vidurnakčio.
Atstumai: Vilnius–Sigulda 350 km.
Nakvynė: Naktis viešbutyje vidutiniškai 90 litų asmeniui (su pusryčiais).
Slidžių ir batų komplekto nuoma: parai 35 litai, valandai 15–25 litai.
Instruktoriaus pamokos: 35 litai už akademinę valandą.
Kitą savaitę Slidininkų bloge skaitykite:
Už Cėsio veikia moderniausias Latvijos slidinėjimo centras Žagarkalnis. Šešios skirtingo aukščio ir ilgio (200 – 400 m.) trasos bei nauji keltuvai, puiki infrastruktūra, sutraukia šimtus slidinėjimo entuziastų ne tik iš Latvijos. Čia galima išgirsti kalbant lietuviškai, estiškai ir, žinoma, rusiškai.
NAUDINGOS NUORODOS:
Visos Latvijos, Lietuvos ir Estijos trasos
