Augio Tattoo nuotr. |
Vaikinas užsimojo Lietuvoje išpopuliarinti fotorealizmą. Tokių meistrų kaip jis pasaulyje – apie dešimt.
Iš Telšių kilusio vaikino, tikro žemaičio, giminėje daug menininkų. Piešimo anūką mokęs senelis – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, dėdė – tatuiruočių meistras, todėl supanti aplinka lėmė Augio profesinį pasirinkimą. 16 metų jis pradėjo aktyviai domėtis tatuiravimu, skaityti su tuo susijusią literatūrą.
Paskutinis jo mokytojas – vienas garsiausių pasaulyje tatuiruočių meistrų, ukrainietis Dmitrijus Samohinas. Mokytojo dėka Augį pradėjo pastebėti žmonės iš viso pasaulio.
„Badydavo“ už dyką
Užsienyje vaikinas atsidūrė kaip ir dauguma lietuvių – baigęs mokyklą įsidarbino viename Airijos fabrike. Čia siekė užsidirbti pradinei tatuiravimo įrangai. Airijoje gimė ir pravardė Augis Tattoo. Draugai, norėdami sutrumpinti vaikino pavardę Augulis, pradėjo jį vadinti Augeliu, vėliau – Augiu. Jis taip priprato, kad ir pats prisistato šiuo vardu.
Vaikinas šypsosi, prisiminęs pirmąsias savo tatuiruotes. Jas jis darydavo veltui, kad tik žmonės leistų „pabadyti“. Kol išmoko, pridarė klaidų – klientai kentėjo.
Pirmasis tatuiruočių salonas, kuriame dirbo Augis, buvo Danijoje. Ten jis išmoko technikos, o po to išvyko dirbti į Norvegiją. Iš jos neseniai grįžo į Lietuvą, Šiaulius, nes Vilnius vaikinui atrodo per didelis. Savo tatuiruočių salono Augis neturi. Sako, kad neverta: žmonės – tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio – jį ir taip suranda.
Lietuviai smukdo
Augis teigia, kad pasaulyje rimtų fotorealistų yra apie dešimt. Lietuvoje jis toks – vienintelis, tad ir kritikos sulaukia daug.
„Lietuviai yra tokie žmonės, kad ne stums į priekį tave, o smukdys. Turi būti labai stiprus psichologiškai, kad atsimušinėtum. Pradėjau nebekreipti dėmesio, tiesiog einu savo keliu. Visiems atrodo, kad tatuiravimas – piešinukas, ir viskas. Tačiau tatuiruočių versle yra didelis karas. Meistrai vieni kitus kritikuoja. Aš stengiuosi sugyventi su visais, nepykstu, nesu niekam pasakęs, kad kažką ne taip daro“, – apie ne paradinę šio verslo pusę pasakoja meistras.
Ant odos nevalia klysti
Augis fotorealizmo sąvoką aiškina taip: ką matai, tą gali nupiešti; ką gali nupiešti, tą gali ištatuiruoti. Jo tatuiruočių spektras – nuo žydinčios gėlės ar ryškiaspalvio apsiplunksnavusio paukštelio iki susiraukšlėjusios močiutės ar popkaraliaus Michaelo Jacksono.
Iš pradžių vaikinas mokėsi perpiešti nuotraukas ant popieriaus lapo, vėliau ištatuiruoti ant odos: „Kiti galvoja, kad toks kopijavimas – bergždžias reikalas. Bet pabandyk 1000 megapikselių nuotrauką perkelti ant popieriaus! Juk reikia matyti spalvas, šešėlius, gylius, tolius, išplaukimus, aštrumus. Nesvarbu, kad kopijuoji iš nuotraukos, turi išmanyti ir anatomiją. Daug ją studijavau: veido raukšles, mimikas, proporcijas.“
Žmogaus oda – ne popieriaus lapas, tačiau tatuiravimo, kaip ir piešimo, principas tas pats. Skirtumas tik, kad ant odos negali palikti klaidos, teigia Augis.
Fotorealistinė tatuiruotė daroma nuo apačios į viršų. Kaip vėliau ji atrodys, tik 50 proc. priklauso nuo meistro. Visa kita paliekama jos savininkui, jo odos tipui. „Pamatęs užgijusią tatuiruotę, galiu pasakyti, ką žmogus darė, ko nepadarė. Netgi matai, kad, pavyzdžiui, užvakar gėrė – oda viską parodo“, – atskleidžia tatuiruotojas.
Tatuiruotė – 75 metų moteriai
Į Augį kreipiasi žmonės, ieškantys naujovių. Meistras siekia, kad lietuviai pamatytų, jog tatuiruotės – ne vien ornamentai, grafika ar juodos dėmės, bet yra ir labai gražių dalykų. Jis atsisako tatuiruoti užrašus ar linijas, nes laukia įdomių, sudėtingų užsakymų.
Moterys, besikreipiančios į Augį, dažnai mėgsta „crazy freaky“ tatuiruotes, o vyrai nepabijo ir gėlių motyvų.
Meistrui kartą teko daryti tatuiruotę 75 metų moteriai. „Ant seno žmogaus nekas daryti, bet ji kategoriškai pasakė: man neįdomu, ką kiti galvoja, esu gyvenime daug ko mačiusi, noriu prieš mirtį pasigražinti. Su didele pagarba padariau“, – prisimena Augis.
Moterys kantresnės nei vyrai
Augio atlygis – valandinis. Už valandą darbo Lietuvoje jis prašo apie 150 Lt, kitose šalyse – tiek pat, tik ne litais, o eurais.
Tatuiravimo adatos dūrį meistras palygino su uodo įgėlimu. Tikina, kad pats tokį skausmą galėtų kęsti 19 valandų, bet yra tokių, kurie jau po trijų valandų kapituliuoja ir prašo ilgesnės pertraukos. Ištatuiruoti spalvomis veidą trunka 6–7 valandas, tačiau jei klientas nepakantus skausmui, tai gali trukti ir ilgiau. Paprastai jau po keturių valandų žmonės pradeda muistytis, nervintis, jiems skauda galvą, gali ir temperatūra pakilti. Taip nutinka, nes krenta cukraus kiekis kraujyje, todėl meistras visada pataria atsinešti šokolado ir kokakolos, kad būtų galima greitai papildyti energijos atsargas.
Ar vyrai verkia? „Net ir patys kiečiausi. Moterys yra daug kantresnės nei vyrai. Vyrai inkščia, jiems nepatogu, o moteris atėjo, atsisėdo, atkentėjo, kiek reikia, pasakė „ačiū“, ir viskas“, – šypteli Augis.
Augio Tattoo nuotr. |
Ateitis susijusi su užsieniu
Spalį Augis ketina padirbėti už Atlanto su garsiu fotorealizmo meistru. Vaikinas yra pakviestas ir į Naujosios Zelandijos bei Indijos tatuiruočių festivalius, tačiau į Indiją vargu ar vyks – jaučia baimę vorams. Meistras labai norėtų pamatyti ir Australiją, ten rastų kur dirbti, tačiau vorų baimė ima viršų. Vaikinas net nusipurto, apie juos pagalvojęs: „Galiu prisipažinti: nesu padaręs voro tatuiruotės, nors prašymų begalė buvo.“
Danijoje prieš dešimt mėnesių Augis buvo apdovanotas už geriausią moterišką tatuiruotę, taip pat buvo publikos pripažintas kaip geriausias tatuiruočių meistras. Jis teigia, kad per tą laiką smarkiai patobulėjo.
„Nuvažiavęs ir pamatęs vieno meistro darbus, aš viską pamatau, ko man reikia. Grįžus namo atrodo, kad jau moku. Esu imlus, man aiškinti šimtąkart nereikia. Viename Berlyno festivalyje įvyko perversmas: susitikau su žmonėmis, jie mane pakritikavo. Praėjo metai, viskas apsivertė aukštyn kojom, darbai visiškai pasikeitė. Iš kiekvienos tatuiruotės mokausi, stengiuosi padaryti kuo įspūdingiau, detaliau, kruopščiau“, – pasakojo vaikinas.
Papuošalas, aistra ir liga
Pats Augis turi dešimt tatuiruočių: ant abiejų rankų ir kojų, nugaros, menčių, šalia intymios vietos. „Tatuiruotė yra papuošalas, gyvenimo būdas. Vieni nori atrodyti gražiau, seksualiau, o kiti kažką svarbaus nori įamžinti, kad matytų visą gyvenimą. Tatuiruotės yra aistra, bet kitiems – ir liga. Žmonės planuoja pasidaryti mažytę, bet po jos atsiranda dar viena mažytė, paskui didesnė, dar didesnė, ir prisidaro visokių nesąmonių. Užtat klientams patariu iškart darytis didesnę tatuiruotę. Prie tokios bus galima kažką komponuoti, nereikės nieko slėpti“, – pataria Augis.
Tatuiruotojas pripažįsta, kad pasenus ir susiraukšlėjus odai tatuiruotės atrodo nekaip, tačiau į aplinkinių klausimus, kaip jis atrodys senatvėje, atkerta: „Aš būsiu kietas diedas, apsivaręs tatuiruotėm, ir visai kitoks, negu visi kiti.“